Menininkai

„Gyvenimas trumpas – menas amžinas“, – sakė Hipokratas. Šiais sparčiai kintančiais laikais tik menas liko ištikimas žmogui. Juk svarbiausias meno vaidmuo – suteikti žmogui dvasinio peno, ramybės, išlaisvinti nuo kartais per sunkios realybės, praturtinti vaizduotę.
Kad ir kokia nedidelė būtų Lietuva, kad ir kokį kuklų vaidmenį ji užimtų pasaulio ekonomikoje – mes turime kuo didžiuotis, nes mūsų tauta yra kurianti tauta. Tai įrodo garsiausi šalies dailininkai, dainininkai, dizaineriai, šokėjai, režisieriai, aktoriai, muzikai bei kiti menininkai, kurie savo darbais garsina Lietuvos vardą ir yra pelnę pripažinimą pasaulyje. Ne šiaip sau sakoma, kad menas išgelbės pasaulį. Lietuvos vardo garsintojų – talentingų ir darbščių – mes tikrai turime daug ir įžymių. Meno pasaulis – labai platus ir margaspalvis, todėl jūsų dėmesiui pateikiame tik mažą lietuviškųjų talentų dalelę.

Regimantas Adomaitis

Lietuvos kino ir teatro aktorius.


Skaityti daugiau >>

Juozas Budraitis

Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorius, fotomenininkas, diplomatas. 


Skaityti daugiau >>

Doc. Vilhelmas Čepinskis

Lietuvos smuikininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentas.


Skaityti daugiau >>

Doc. Anželika Cholina

Choreografė, šokėja, menininkė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, vadovaujanti aktorių šokėjų kursui.


Skaityti daugiau >>

Juozas Erlickas

Lietuvių poetas, prozininkas, dramaturgas, publicistas, humoristas.

 

 

 


Skaityti daugiau >>

Prof. Donatas Katkus

Lietuvos dirigentas, muzikologas, altistas, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, šv. Kristoforo kamerinio orkestro vadovas, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, televizijos konkursų žiuri narys.


Skaityti daugiau >>

Rolandas Kazlas

Lietuvos aktorius ir režisierius, laisvasis kūrėjas.


Skaityti daugiau >>

Andrius Mamontovas

Dainų autorius ir atlikėjas, aktorius, prodiuseris.


Skaityti daugiau >>

Povilas Mataitis

Choro dirigentas, folklorininkas, režisierius, pedagogas. 


Skaityti daugiau >>

Eimuntas Nekrošius

Lietuvių teatro režisierius. Vienas iš VŠĮ „Meno fortas“ steigėjų ir meno vadovas. Italijos Vičencos teatro „Olimpico“ meno vadovas.


Skaityti daugiau >>

Prof. Virgilijus Kęstutis Noreika

Lietuvos operos solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijos meno vadovas ir pedagogas.


Skaityti daugiau >>

Veronika Povilionienė

Lietuvių liaudies folkloro dainininkė, etnologė.


Skaityti daugiau >>

Romualdas Rakauskas

Fotožurnalistas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, savaitraščio „Nemunas“ bendradarbis. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys.


Skaityti daugiau >>

Algimantas Raudonikis

Lietuvos kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas.


Skaityti daugiau >>

Prof. Gintaras Rinkevičius

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Latvijos Nacionalinės Operos pagrindinis kviestinis dirigentas, Novosibirsko akademinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.


Skaityti daugiau >>

Prof. Mūza Rubackytė-Golay

Lietuvos pianistė, muzikos pedagogė, kultūros veikėja. Nuo 1989 m. Europos konservatorijos Paryžiuje (Prancūzija) profesorė, nuo 2003 m. – Lietuvos muzikos akademijos profesorė.

 
Skaityti daugiau >>

Rimas Tuminas

Teatro režisierius ir pedagogas. Nuo 2007 m. – Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro (Maskva) meno vadovas.


Skaityti daugiau >>

Prof. Mikalojus Povilas Vilutis

Lietuvių dailininkas, grafikas.

Darbuose taiko retai parodiniams darbams naudojamą serigrafijos (šilkografijos) techniką, yra pripažintas šios technikos virtuozas. Parodose dalyvauja nuo 1971 m., o nuo 8-ojo dešimtmečio darbus kuria serigrafijos technika. Tuo metu išsikristalizavo dailininko stilius, jo darbai atrodė nepaprastai modernūs, avangardiški, tačiau buvo nepriimtini to meto ideologizuotai nomenklatūrai, todėl nepatekdavo į parodas. Vėliau dailininko kūryba įvertinta Lietuvoje bei užsienyje. 


Skaityti daugiau >>

Antanas Žukauskas

Lietuvos dailininkas, kultūros ir meno veikėjas, klasikas.


Skaityti daugiau >>

Algimantas Aleksandravičius

Fotografas, fotomenininkas.

Žinomas kaip portretų autorius – yra pelnęs geriausio Europos bei Baltijos šalių portretisto titulus ir daug svarių apdovanojimų. Lietuvą įvairiose pasaulio šalyse garsinantis fotomenininkas nufotografavo apie 800 žmonių, tarp jų žymių Rusijos, Ukrainos, Lietuvos asmenybių. Daugelio parodų, fotoalbumų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščių sudarytojas. Vienuolikos personalinių fotoalbumų autorius.


Skaityti daugiau >>
289

Prof. Vaclovas Augustinas

Chorvedys, dirigentas, kompozitorius. Dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos edukologijos universitete, Klaipėdos universiteto Menų fakultete.

Profesorius nuo 1992 metų vadovauja Vilniaus savivaldybės kameriniam chorui „Jauna muzika“. Yra populiarus muzikos chorams kūrėjas bei aranžuotojas, jo kompozicijas noriai į savo repertuarą įtraukia įvairūs chorai bei muzikos leidyklos. Grojo ir dainavo roko grupėse „Saulės laikrodis“ ir „Antis“, po pastarosios grupės atsikūrimo 2007 m. toliau dalyvauja jos veikloje kaip klavišininkas ir muzikos autorius. 


Skaityti daugiau >>
270

Prof. Vladas Bagdonas

Lietuvos aktorius, dainininkas, teatro pedagogas, LMTA profesorius.

„Didis šiuolaikinis lietuvių aktorius“, „Rytų Europos teatro simbolis“, „vienas ryškiausių pasaulio tragikų“ – tokiais epitetais Lietuvos ir užsienio teatrologai apibūdina Vladą Bagdoną. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas daugybės šalių teatrų scenose bei kino ekranuose įkūnijo dešimtis vaidmenų, skyrė ir tebeskiria didelį dėmesį jaunųjų šalies aktorių ugdymui.


Skaityti daugiau >>
310

† Donatas Banionis

(1924 m. balandžio 28 d. † 2014 m. rugsėjo 4 d.)

Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius.

Į sceną patekęs septyniolikos, kino ir teatro legenda D.Banionis visą gyvenimą liko ištikimas savo mokytojo, Panevėžio dramos teatro režisieriaus J.Miltinio jaunystėje įskiepytoms idėjoms – ne vaidinti, bet gyventi teatre. Tūkstančiai žmonių Lietuvoje ir už jos ribų žino, kad šis aktorius – tai aktorius iš didžiosios raidės. Jo pavardę publika įsiminė iš karto. Teatre po pirmojo vaidmens Kazio Binkio „Atžalyne“, kine – po Vytauto Žalakevičiaus „Adomas nori būti žmogumi“.  To, ką per savo gyvenimą nuveikė D. Banionis, užtektų, ko gero, bent keletui kitų meno žmonių gyvenimų. Apie aštuonios dešimtys vaidmenų kine, virš 100 teatre. Dešimtys jo suvaidintų herojų ilgam įsiminė ištisoms kartoms, tapo pavyzdžiu, pakeitė net žmonių charakterius, lemtį. 


Skaityti daugiau >>

Vytautas Jurgis Bubnys

Lietuvos rašytojas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, politinis bei visuomenės veikėjas.

Literatūros klasikas parašė 32 literatūros kūrinius, kai kurie jų išversti į 22 pasaulio kalbas, o daugelis susilaukė pakartotinių leidimų: jo knygų bendras tiražas jau pasiekė šešis milijonus. Plati žanrinių ir stilistinių ieškojimų skalė: novelės, apysakos, pjesės, romanai, esė. Pasak literatūrologo prof. Petro Bražėno, visiems V. Bubnio pieštiems literatūriniams portretams būdinga ne tik žmogiškoji šiluma, kurią gyvenime spinduliavo jų prototipai, bet ir labai šiltas, plastiškas, įžvalgus ir pastabus žodis, kurį gali ištarti tik didelis talentas ir didelė patirtis.


Skaityti daugiau >>
183

Vladimiras Čekasinas

Lietuvos džiazo saksofonininkas, klarnetininkas, multiinstrumentininkas, kompozitorius, pedagogas, režisierius.

Pasak muzikologės Jūratės Kučinskaitės, V. Čekasinas – unikali ir spalvinga kūrybinė asmenybė: saksofonininkas, kompozitorius, pedagogas bei neišsenkantis kūrybinių idėjų generatorius. Jis ir racionalus muzikos kūrėjas, ir nepaprastai emocionalus, ekspresyvus jos atlikėjas. Drauge su legendiniu trio „GTČ“ 8-tame dešimtmetyje dėjęs pagrindus Lietuvos džiazo mokyklai, Čekasinas yra lietuviško džiazo guru, išskirtinis pedagogas, kurio tiesioginę ar netiesioginę mokyklą patyrė dauguma Lietuvos džiazo muzikų. Pastaruoju metu jis daugiausia dirba kino srityje kaip muzikantas, režisierius ir aktorius, taip pat su įvairių šalių menininkais ir muzikantais kuria projektus, jo paties vadinamus „etniniu procesu“.

 


Skaityti daugiau >>
275

† Henrikas Algis Čigriejus

(1933.03.06-2016.07.01)

Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas.

Kaimiškosios literatūrinės tradicijos tęsėjas, sunkiai su kuo nors palyginamas ir nepralenkiamas dialogo meistras. Savo kūryboje stengiasi išsaugoti ištikimybę nusistovėjusioms etinėms vertybėms. Yra išleidęs devynis eilėraščių, tris novelių rinkinius, išvertęs iš rusų kalbos tris knygas.


Skaityti daugiau >>

† Ella Galina Dauguvietytė

(1926.11.25 - 2015.10.08)

Lietuvos televizijos režisierė, scenaristė, aktorė.

Režisierė, aktorė, muzikologė, televizijos laidų scenarijų kūrėja, animacinių filmų įgarsintoja, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius kavalierė, žinomo teatralo Boriso Dauguviečio dukra, ilgametė šokių ansamblio „Lietuva“ artistė, neblėstančiai „šarminga“ žodžio kišenėje neieškanti, begaline stiprybe ir nepaprastu dvasios polėkiu apdovanota asmenybė, prakilni moteris iš praėjusios epochos, menininkė ir dvasios aristokratė, 2011 m. Lietuvos moteris... Visų gerbiamos Galinos regalijų ir jai skirtų epitetų net neišvardinsi. Be svarbaus indėlio teatro veikloje, ji yra pirmojo lietuviško televizijos serialo „Petraičių šeimoje“ režisierė, 3 knygų autorė.


Skaityti daugiau >>

Tadas Deksnys

Lietuvos juvelyras-dizaineris.

Vienas talentingiausių šių dienų Lietuvos juvelyrų–dizainerių. Daugelio Lietuvos miestų merų grandinių, garbės piliečių ženklų, valstybinių institucijų ženklų kūrėjas. Šiam menininkui Gruzija patikėjo sukurti jos valstybinius apdovanojimus, Latvija – atkurti valstybinius ženklus. T. Deksnys savo kūrybą jau yra pristatęs keliose dešimtyse tarptautinių grupinių parodų. 


Skaityti daugiau >>
477

Rimantas Dichavičius

Lietuvių fotomenininkas, dailininkas. Kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis.

Garsus šalies dailininkas ir fotomenininkas, išaukštinęs moters kūną ir suteikęs jam sakralumo prasmę, gyvenime ir mene tebeieško naujų estetikos pojūčių ir formų. Prieš dvidešimt metų jo aktų fotografijų albumas „Žiedai tarp žiedų“ sukėlė toli gražu ne vienareikšmę reakciją ir kartu milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Albumas buvo išleistas pakartotinai lietuvių kalba, paskui – rusų, vokiečių kalbomis. Tai buvo didžiulis įvykis – pirmąkart okupuotos Lietuvos fotografijos mene buvo sugriautas nuogo moters kūno, kaip kažko gėdingo ir nepriimtino sovietiniam piliečiui, tabu. 


Skaityti daugiau >>
297

Prof. Juozas Domarkas

Lietuvių dirigentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ilgamečio meno vadovo ir vyriausiojo dirigento, vieno labiausiai prityrusių ir įtakingiausių Lietuvos dirigavimo pedagogų, raiškią interpretacinę manierą suformavusio atlikėjo Juozo Domarko figūra – tarsi konstanta, į kurią neįmanoma neatsižvelgti rikiuojant Lietuvos dirigentų kartas ir matuojant simfoninės muzikos atlikimo lygį mūsų krašte, iš esmės pasikeitusį nuo 1964-ųjų, kai maestro stojo prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigento pulto. Įgimtas vitališkumas, atkaklumas ir užgrūdinta valia padėjo jam pasiekti svarbiausią profesinį tikslą – išugdyti Lietuvoje aukštos klasės simfoninį orkestrą, pajėgų interpretuoti visų stilių sudėtingiausią simfoninę muziką.


Skaityti daugiau >>
196

Stasys Eidrigevičius

Lietuvių dailininkas, grafikas ir režisierius.

Originalus dailininkas fantastas, tapytojas ir iliustratorius. Pasaulyje ir Lietuvoje jo vardą ypač išgarsino įspūdingi plakatai ir vaikų knygų iliustracijos, su kuriomis užaugo ne viena karta. Jo kūrybos laukas neįtikėtinai platus: tapyba, fotografija, ekslibrisai, plakatai, knygų iliustravimas, performansai, objektai, kinas ir teatras. Jis sukūrė originalius dailės žanrus – kaukes ir vadinamuosius sielvartus (smutki). 


Skaityti daugiau >>
300

Eglė Gabrėnaitė

Lietuvos teatro ir kino aktorė.

Eglė Gabrėnaitė yra iš tų aktorių, kurie visada ryškiai spindi lietuviško teatro padangėje. Net meniniu požiūriu silpnesni pastatymai, kuriuose ji vaidina, įgyja gylio arba nebanalios žaismės dėl išskirtinio talento ir asmenybės charizmos. Negali nesižavėti aristokratiška E. Gabrėnaitės prigimtimi ir laikysena, pagarba profesijai, negerbti kūrybinio principingumo ir idealizmo, tokio reto šiandien tarp teatro žmonių.


Skaityti daugiau >>
770

Doc. Povilas Gaidys

Klaipėdos dramos teatro meno vadovas, režisierius, aktorius.

P. Gaidys jau penkiasdešimt metų susiejęs savo gyvenimą su Klaipėda ir miesto kultūra. Jo dėka suformuotas brandus teatro repertuaras, kuris išugdė gausų teatro žiūrovų būrį bei skatino klaipėdiečių tautinę savimonę. Jo išugdyti scenos meistrai garsina Klaipėdos miestą puikiais kūrybiniais darbais, akademinis jaunimas Klaipėdos universiteto Menų fakultete perima režisieriaus patirtį ir amžinų vertybių sampratą. Režisūroje kūrėjas derina komizmą ir dramatizmą, naudoja įvairias raiškos priemones – šokį, dainą, improvizacinius etiudus.


Skaityti daugiau >>
224

Jonas Gasiūnas

Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros vedėjas, docentas, dailininkų grupės „Angis“ įkūrėjas. 

Yra vienas iš konceptualaus meno pradininkų Lietuvoje, vienas iš svarbiausių savo kartos šiuolaikinės tapybos kūrėjų. XX a. devintajame dešimtmetyje atėjęs į dailės sceną tęsė ekspresionistinės tapybos aspiracijas, o dešimtajame dešimtmetyje tapęs tapybos disciplinos krizės liudininku, ne pasitraukė į periferiją saugiai puoselėti jos tradiciją, o konceptualizavo tapybos raiškos priemones. 


Skaityti daugiau >>
231

Prof. Petras Geniušas

Lietuvos pianistas, muzikos pedagogas, profesorius.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Geniušas – vienas garsiausių ir unikaliausių Lietuvos pianistų, pelniusių tarptautinį pripažinimą. Profesoriui yra tekę koncertuoti garsiausiose pasaulio koncertų salėse daugiau nei dvidešimtyje pasaulio šalių, jo diskografijoje sukaupta keletas puikiai kritikų ir publikos įvertintų įrašų, išleistų įvairių Vokietijos, Japonijos ir Lietuvos leidėjų. 


Skaityti daugiau >>
392

Davidas Geringas

Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas, dirigentas.

Pasaulyje plačiai išgarsėjęs lietuvių kilmės violončelininkas, buvęs vienas mylimiausių Mstislavo Rostropovičiaus mokinių, Davidas Geringas perėmė esmingas jo savybes: nepaprastai aukšto lygio techninį instrumento įvaldymą, intuityvų muzikalumą, didžiulę ekspresiją, siekį aprėpti kuo platesnę pasaulio muzikos įvairovę bei gilią išmintį. Jo vardas tapo kone violončelės sinonimu. Laimėjęs aukso medalį tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse, violončelininkas privertė pasaulį suklusti ir patikėti naujuoju talentu. Išvykęs iš gimtosios Lietuvos į Vokietiją, jis vykdo aktyvią kūrybinę bei pedagoginę veiklą, taip pat atlieka savo, kaip muzikanto misiją, ne tik interpretuodamas amžinosios klasikos kūrinius, bet ir itin didelį dėmesį skirdamas lietuvių muzikai, įrodydamas jos vertę bei grožį visame pasaulyje.


Skaityti daugiau >>
471

† Romualdas Granauskas

(1939 m. balandžio 18 d. † 2014 m. spalio 28 d.)

Lietuvos prozininkas, dramaturgas, eseistas.

XXa. antros pusės lietuvių rašytojo, realisto, moderniosios prozos atstovo, vadovėlinio „Gyvenimo po klevu“ autoriaus Romualdo Granausko kūryba nuspalvinta žemaitiško kolorito. Lietuvos sostinėje gyvenantis rašytojas dažnai vadinamas nykstančios senosios Žemaitijos kultūros metraštininku. Rašytojas sukūrė paminklą nykstančiam senajam kaimui, atskleidė agrarinės kultūros esmę, užčiuopė giliausias jos šaknis. Nacionalinės premijos laureatas R. Granauskas yra sukūręs ir kino scenarijų. Tai nepamirštami „Sodybų tuštėjimo metas“ (1976 m.), „Vasara baigiasi rudenį“ (1981 m.), „Neapykantos pamokos“ (1983 m.).


Skaityti daugiau >>

Mirga Gražinytė-Tyla

Simfoninio orkestro dirigentė.

Iki šiol Lietuvoje buvo žinoma vienintelė moteris simfoninio orkestro dirigentė Margarita Dvarionaitė. Prireikė beveik dvidešimties metų, kad šią muziko profesiją, vis dar laikomą išskirtinai vyriška, išdrįso pasirinkti jauna dirigentė Mirga Gražinytė. Orkestrinį dirigavimą studijavusi dvejose aukštosiose – Leipcigo ir Ciuricho mokyklose ir nuo 2011 m. užimanti antrojo kapelmeisterio pareigas Heidelbergo (Vokietija) operos teatre, 27 metų lietuvaitė jau turi ženklią chorinio, operinio bei simfoninio dirigavimo patirtį bei ne vieną tarptautinį pripažinimą. Mirga nepamiršta ir Lietuvos: nuo 2007 m. beveik kasmet grįžta padirbėti į Nacionalinę moksleivių akademiją, koncertavo ir su Kauno simfoniniu orkestru.


Skaityti daugiau >>
197

Kęstutis Grigaliūnas

Lietuvos dailininkas, dailės pedagogas.

Nuo 1990 m. vienas pirmųjų iš lietuvių grafikų pradėjo naudoti spalvotosios trafaretinės spaudos techniką. Aktyviai kuriantis dailininkas (daugiau kaip 50 personalinių parodų, grupinės parodos Lietuvoje ir užsienyje) pastaruoju metu surengė ne vieną monumentalios apimties instaliaciją, šiuolaikiška meno kalba kalba apie sovietinių represijų aukas, traumines tautos ir atskirų individų patirtis, priverčia peržiūrėti tokių sąvokų kaip Laisvė ir Tėvynė turinį.


Skaityti daugiau >>
218

Valmantas Gutauskas

Plačios specializacijos stiklo menininkas, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto stiklo katedros vedėjas. 

Vienas iš architektūrinio stiklo judėjimo lyderių, kuriuos vienija dogmatiško požiūrio į vitražą ir stiklą atsisakymas, įvaldytų technologijų galimybės. Jis laikomas vienu ryškiausių interjero akcentų – šviestuvų dizaineriu. Jo monumentalūs sietynai pasižymi ypatinga derme su aplinka, apmąstyta forma, sėkmingu konstrukcijų bei stiklo elementų santykiu. Savo kūryboje visą laiką siekia atskleisti naujausias stiklo meno tendencijas. Bene visi darbai yra erdviniai ir sukurti individualia technika. 


Skaityti daugiau >>
183

Leonardas Gutauskas

Lietuvos tapytojas, rašytojas ir poetas. 

Tai vienas originaliausių dabartinių lietuvių dailininkų, prozininkų, poetų, muzikos kūrinių tekstų autorių. Dvigubu talentu – dailininko ir rašytojo – apdovanotas menininkas yra surengęs per 15 personalinių ir dalyvavęs daugybėje grupinių parodų Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse. Išleido 8 poezijos knygas, 13 knygų vaikams, 3 romanus bei tekstus 5 muzikiniams kūriniams. 


Skaityti daugiau >>
296

Dalia Ibelhauptaitė

Lietuvos ir Didžiosios Britanijos teatro režisierė, „bohemiečių“ kūrybinio susivienijimo vadovė, aktyvi kultūros veikėja, Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo ambasadorė. 

Būdama penkiolikos metų dar mokykloje 1983 m. režisavo pirmuosius savo darbus, o nuo 1985 m. jau buvo režisieriaus asistentė Jaunimo teatre. 1990 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, M. Zacharovo mokinė. Dabar Dalia – viena garsiausių Lietuvos operos ir teatro režisierių. Tarp Vilniaus, Londono ir Los Andželo migruojanti D. Ibelhauptaitė jau įrodė pasauliui ir savo talentą, ir fanatišką darbštumą. Britų spauda ją vadina vunderkinde, lietuviai – vaizduotės meistre. 


Skaityti daugiau >>
605

Jonas Jagėla

Lietuvos dailininkas, skulptorius.

Talentingas skulptorius, daugiau nei ketvirtį amžiaus paskyręs šalies istorijai įamžinti. Menininkas sukūrė paminklus Gulago lageriuose žuvusiems lietuviams, daug kitų paminklų tremties, rezistencijos, laisvės kovų temomis, antkapinių paminklų partizanams, disidentams, politiniams kaliniams. Memorialo 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos deklaracijai ir jos signatarams autorius.


Skaityti daugiau >>
116

prof. Rytas Jakimavičius

Lietuvos dailininkas keramikas. Vilniaus Dailės akademijos profesorius.

Kuria temines ir skulptūrines kompozicijas, instaliacijas, monumentalius interjero elementus. Aktyviai dalyvauja parodose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Surengė 12 individualių parodų, yra nuolatinis tarptautinių keramikos ir porceliano simpoziumų dalyvis. Dailininkas rezidavo Europos keramikos darbų centre Hertogenboše, Akrono universitete, Keramikos centre Filadelfijoje. 2010 m. dalyvavo projekte „Lietuvos meninės keramikos pristatymas Kinijoje“.


Skaityti daugiau >>
237

Prof. Vytautas Juozapaitis

Lietuvos operos dainininkas (baritonas), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Kauno muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius bei Vilniaus kolegijos docentas, „Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro“ steigėjas ir vadovas.

Lietuvos Nacionalinės premijos bei visų pagrindinių muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas, muzikinių TV laidų vertinimo komisijų pirmininkas bei žiuri narys yra laikomas garsiausiu šiuolaikiniu Lietuvos baritonu. Muzikos kritikai pažymi maestro sceninį lankstumą, sugebėjimą persikūnyti į begalę pavidalų, kurti spalvingus personažus. Tai solistas, turintis ne tik stiprų balsą, bet ir sceninės, netgi energetinės galios bei nepaprastos įtaigos. Yra sukūręs beveik 50 pagrindinių baritono vaidmenų, atlikęs daugybę partijų oratoriniuose veikaluose. Solistas gavo ir pakvietimų nuolatos vaidinti užsienio teatruose, bet jų atsisakė nenorėdamas pernelyg ilgai gyventi ne Lietuvoje. 


Skaityti daugiau >>
537

Vytautas Juozapaitis

Lietuvos kompozitorius, dirigentas.

Vytauto Juozapaičio kūryboje galima išskirti dvi skirtingas kryptis. Pirmoji – tai tradicinė profesionaliems atlikėjams skirta kūryba (sonatos, kvartetai, simfonijos ir kt.). Antroji kryptis – mėgėjams skirta muzika (dainos, liaudies dainų harmonizacijos, šokiai, instrumentinė muzika liaudies ansambliams ir kt.), tampriai susijusi su kompozitoriaus kaip liaudies ansamblių „Armonika“ ir „Laduto“ įkūrėjo ir vadovo kūrybine ir koncertine veikla. Vytauto Juozapaičio kūryba yra stilistiškai vieninga, daugelis jo ciklų paremti monoteminiais principais, gausiai naudojama polifoninė technika, vokaliniuose cikluose kompozitorius pasireiškia kaip subtilus dramaturgas.


Skaityti daugiau >>
141

Arvydas Stanislavas Každailis

Lietuvos dailininkas, grafikas, iliustratorius.

Pripažintas Lietuvos dailės klasikas, vienas talentingiausių ir universaliausių XX–XXI a. vaizduojamosios dailės kūrėjų mūsų šalyje. Menininkas iliustravo mūsų šaliai ir valstybingumui svarbius istorinius veikalus, tokiu būdu tarsi vizualiai rekonstruodamas Lietuvos bei visos baltų kultūros istoriją. Sukūrė aibę lakštinės grafikos kūrinių, lino raižinių, rekonstravo ar sukūrė keliasdešimties Lietuvos miestų ir miestelių herbus, Istorinę valstybės, LR Prezidento vėliavas bei daug kitų Lietuvos heraldikai, menui ir kultūrai svarbių kūrinių.


Skaityti daugiau >>
175

Albinas Kėleris

Lietuvos teatro ir kino aktorius, režisierius. Nuo 1973 m. vaidina Panevėžio J. Miltinio dramos teatre. Šiaulių universiteto estrados aktoriaus meistriškumo specialybės kurso vadovas.

A. Kėleris – įvairiaspalvis aktorius, sukūręs daugiau kaip 90 labai skirtingų vaidmenų, režisuoja spektaklius, filmuojasi kine, televizijoje. Veda katalikiškas radijo laidas. Ruošia aktorių studentų kursą, dalyvauja poezijos skaitymuose. Buvęs Juozo Miltinio mokinys, dabar pats garsina jo vardo teatrą. 


Skaityti daugiau >>
447

Robertas Keturakis

Lietuvos poetas, prozininkas, eseistas, publicistas, vertėjas. VDU leidyklos vyr. redaktorius.

Yra išleidęs dvidešimt knygų, jo kūryba versta į latvių, estų, gruzinų, lenkų, ukrainiečių, rusų, armėnų, vengrų, kirgizų, italų kalbas. Rūpinasi rašytojų, buvusių tremtinių kūryba. Tautos kultūrai daug nusipelnė ir savo visuomenine veikla.


Skaityti daugiau >>
296

Galius Kličius

Lietuvos teatro ir kino dailininkas, scenografas, tapytojas. Šiuo metu – laisvai samdomas menininkas, Dailininkų sąjungos narys.

Kūrė lietuviško kino aukso fondą ir talkino Holivudo prodiuseriams. Yra dirbęs Lietuvos kino klasika jau tapusiuose filmuose – „Faktas“, „Amžinoji šviesa“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Mano mažytė žmona“. Pasižymi kaip talentingas, originalus menininkas. Jo scenovaizdžiams būdingas humoras, ironija, elementų gausa. 


Skaityti daugiau >>
196

Prof. Antanas Kmieliauskas

Lietuvos tapytojas, monumentaliosios dailės kūrėjas, skulptorius, grafikas, dailės pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

Vienas universaliausių šiuolaikinių lietuvių dailininkų. Profesorius tolygiai dirba skulptūros, grafikos, molbertinės tapybos ir freskos srityse. Daugiau nei 70 jo sukurtų granito ir marmuro skulptūrinių paminklų, 2000 kv. metrų freskų, 420 ekslibrisų bei lakštinės grafikos darbų, per 100 nutapytų portretų ir kitų paveikslų tapo reikšminga Lietuvos dailės ir visos lietuvių kultūros dalimi.


Skaityti daugiau >>
128

Elena Kniūkštaitė

Lietuvos tautodailininkė, tapytoja.

Gruzinai turi Pirosmanį, lietuviai – Eleną Kniūkštaitę. Ši tapytoja, savo kūrybą parodose pristatanti nuo 1974-ųjų, yra viena įžymiausių Lietuvos tautodailininkių. Dar 1984 m. jos darbai buvo įtraukti į Pasaulinę naiviojo meno enciklopediją (World Encyclopedia of Naive Art.), išleistą Londone.


Skaityti daugiau >>
222

Oskaras Koršunovas

Režisierius, dramaturgas, scenografas, choreografas, Oskaro Koršunovo teatro/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogas, festivalio „Sirenos“ tarybos vadovas.

Tai šiuolaikinio teatro atstovas, stebinantis žiūrovus novatoriškomis, avangardinėmis ir net revoliucinėmis idėjomis. Oskaras Koršunovas tapo žinomas, kai 1990 m. rugpjūtį Edinburgo festivalyje – šiuo metu didžiausiame teatro festivalyje pasaulyje – parodė spektaklį „Ten būti čia“. Nuo 1998 m. jis – autorinio Oskaro Koršunovo teatro (OKT) vadovas ir režisierius. Režisierius Lietuvos ir užsienio teatruose pastatė virš 30 spektaklių, dalyvavo virš 100 festivalių. OKT spektakliai pritraukia pilnas sales žiūrovų, teatras garsėja kaip labiausiai gastroliuojantis po visą pasaulį.


Skaityti daugiau >>
769

Elvyra Katalina Kriaučiūnaitė

Lietuvos grafikė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Viena brandžiausių Lietuvos grafikių. Šios menininkės dėka Lietuvoje paplito autorinis rankų darbo popierius, kurio gamybos technologiją parsivežė iš gimtosios Argentinos. Pasitelkdama jį kaip savo darbo pagrindą, autorė derina įvairias technikas bei medžiagas (marlę, žalvario plokšteles ir t.t.). Jos pastangomis Lietuvos grafika garsinama nuo Lotynų Amerikos iki Japonijos. 


Skaityti daugiau >>
630

Doc. Asta Krikščiūnaitė

Lietuvos dainininkė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Senato narė, vokalo katedros docentė.

Soprano A. Krikščiūnaitės repertuare svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. Ji dainuoja įvairių stambios formos kūrinių solo partijas. Labai vertinama kaip kamerinė dainininkė, viena ryškiausių šio meno puoselėtojų Lietuvoje. Sukūrė ne vieną įsimintiną vaidmenį Lietuvos muzikiniuose teatruose.


Skaityti daugiau >>
204

Prof. Giedrius Kuprevičius

Lietuvos kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, KTU profesorius.

Muzikos kūrėjas, daugybės populiarių kūrinių autorius – itin įvairiapusė asmenybė, kurio kūrybinėje biografijoje yra buvę nemažai įdomių posūkių. Jis – ir klasikinės muzikos kūrėjas, ir žymiausias kariljonininkas, ir elektroninės muzikos Lietuvoje bei TSRS pradininkas, rašęs ir roko operas. Profesorius yra laikomas vienu pagrindinių jaunimo muzikinės veiklos rėmėjų.


Skaityti daugiau >>
663

Prof. Raminta Lampsatytė

Lietuvių kilmės pianistė, mokslininkė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos dėstytoja.

Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė, žymi pianistė Raminta Lampsatis (Lampsatytė), gimusi JAV, dabar gyvenanti Berlyne, profesoriaujanti Hamburge, dažnai sutinkama ir Lietuvoje. Čia ją atveda ne tik įvairiausi projektai – koncertų savo buvusiems mokiniams organizavimas ir pan., bet ir namų jausmas. Ji yra savotiška lietuviško meno ir Vydūno dvasios skleidėja pasaulyje, o Lietuvoje naujų talentų ieškotoja ir puoselėtoja.


Skaityti daugiau >>
107

Romualdas Lankauskas

Prozininkas, dramaturgas, dailininkas.

Vyresniosios kartos rašytojas Romualdas Lankauskas – lakoniškas, santūrus, išdidus, nemėgstąs stiliaus puošmenų, atidus išorinio pasaulio detalėms bei monotoniškos kasdienybės pavidalams – atpažįstamas savo kūriniuose iki šiol. Jo dalykiška ir daiktiška proza nėra nei sausa, nei pernelyg racionali – jai būdingas poetiškas tapybiškumas (R. Lankauskas žinomas ir kaip tapytojas). Visada buvęs itin kritiškas sovietinės realybės atžvilgiu ir nepakantus jos absurdui (sovietinės okupacijos metais kai kurie romanai buvo labai kritikuojami ir oficialiai pasmerkti), rašytojas, kaip reta kuris kitas, lengvai perėjo į laisvo kūrėjo statusą. Per pastarąjį dešimtmetį aktyviai rašo ir tapo.


Skaityti daugiau >>
79

Ruta Lee

Lietuvių kilmės amerikiečių aktorė.

Ryškų pėdsaką Holivudo metraščiuose palikusi Kanadoje gimusi lietuvių emigrantų dukra Ruta Lee (tikr. Ruta Mary Kilmonis) – tai pastarųjų penkiasdešimties metų Amerikos kultūros dalis ir viena pripažintų šios kultūros kūrėjų, istorinė asmenybė, karštai mylinti Lietuvą bei palaikanti ryšius su Tėvyne ir šiandien.


Skaityti daugiau >>
482

Birutė Letukaitė

Lietuvos choreografė, šokėja, šokio pedagogė.

Kauno modernaus šokio teatro „Aura“ įkūrėja ir meno vadovė. 1980 m. jos suburta šiuolaikinio šokio studija „Aura“ per tris gyvavimo dešimtmečius tapo vienu iš labiausiai šiuolaikiniame meno pasaulyje žinomų kolektyvų, atstovavusių Lietuvą 150 garsiausių šokio festivalių scenose dvidešimt penkiose šalyse (Australijoje, D. Britanijoje, Graikijoje, Izraelyje, Kanadoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kt.).


Skaityti daugiau >>
248

Gytis Lukšas

Lietuvos kino režisierius. Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos tarybos narys.

Vienas nuosekliausių lietuvių literatūros ekranizuotojų. Jo TV filmai naudoti kaip mokymo priemonė Sorbonos ir kituose universitetuose, atstovavo Lietuvai Amerikos kino akademijos apdovanojimų konkurse. Pelnęs daugybę apdovanojimų, G. Lukšas tapo pirmuoju Baltijos šalių atstovu, išrinktu į Europos kino režisierių federacijos (FERA) Vykdomąjį komitetą.


Skaityti daugiau >>
233

Aidas Marčėnas

Lietuvių poetas, kritikas, eseistas. 

A. Marčėnas poezijos mėgėjų neretai pavadinamas vienu geriausių dabarties lietuvių poetų. Neatsitiktinai, nes jis yra iš tų retų poetų, kurie kuria taip kaip gyvena ir gyvena taip kaip kuria. Jo gyvenimui ir kūrybai būdingas labai savitas autoironijos jausmas. A. Marčėnas – vienas iš nedaugelio lietuvių poetų, šiuolaikiškai rašydamas apie dabartį, laikosi formos reikalavimų, jis atgaivino lietuvių poezijoje ir soneto žanrą. 


Skaityti daugiau >>
154

Prof. Valentinas Masalskis

Lietuvos aktorius ir režisierius, teatro pedagogas, Klaipėdos jaunimo teatro įkūrėjas ir vadovas, laisvasis menininkas.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Per daugiau nei 30 kūrybinės veiklos metų profesorius sukūrė daugiau nei 100 vaidmenų teatre, nusifilmavo Lietuvos ir užsienio (Prancūzijos, Lenkijos, Rusijos ir kt.) kino juostose, pagrindinėse šalies scenose pastatė keliolika didelio dėmesio sulaukusių spektaklių. Subūręs jaunuosius aktorius, 2012 m. profesorius įkūrė Klaipėdos jaunimo teatrą.


Skaityti daugiau >>
454

Dalia Lidija Mataitienė

Lietuvos dailininkė scenografė, Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Pirmoji šalyje atkūrė autentiškus lietuvių liaudies kostiumus ne pagal to meto įsigalėjusius stereotipus, bet pagal istorinius duomenis. Su vyru režisieriumi, choro dirigentu Povilu Mataičiu 1967 metais įkūrė folkloro teatrą – savotišką iššūkį 7–8-to dešimtmečio sovietinei kultūros politikai. Sukūrė scenografiją ir kostiumus įvairių Lietuvos teatrų spektakliams, keliems kino filmams, tapybos ir grafikos kūrinių.


Skaityti daugiau >>
689

Arūnas Matelis

Lietuvių dokumentininkas, kino režisierius ir prodiuseris. 

Arūno Matelio režisuoti filmai sulaukė tarptautinio pripažinimo, buvo rodyti Kanų kino festivalyje, Roterdamo, Turino, Maskvos ir kituose tarptautiniuose kino festivaliuose. Jis yra vienas iš kelių Europos režisierių, apdovanotų bene svarbiausiu pasaulinės kino industrijos kasmetiniu apdovanojimu – Amerikos režisierių gildijos (DGA) apdovanojimu „Už išskirtinius nuopelnus režisūrai“.


Skaityti daugiau >>
413

Prof. Daliutė Ona Matulaitė

Lietuvos skulptorė. Lietuvos dailininkų sąjungos narė, LDS Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkė, Lietuvių ir japonų asociacijos narė. 

Garsi monumentaliosios skulptūros kūrėja, įsimintinų paminklų, dekoratyvinių skulptūrų, mažosios plastikos, skulptūrinių portretų autorė. Garsiausi menininkės darbai: paminklas „Seserys. Paminklas “ Vilniuje, „Stumbro“ skulptūra Kauno Ąžuolyno parke, paminklas „Šventvakarių Evė“ rašytojai Ievai Simonaitytei Priekulėje, Lietuvos Seimo rūmų centrinį kiemą puošianti dekoratyvinė skulptūra „Gražina“, paminklas laikraščiui „Aušra“ ir aušrininkams Šiauliuose, paminklas „Ramybė“ žuvusiems Lietuvos kariams Lenkijoje ir kt. 


Skaityti daugiau >>
185

Prof. Jonas Mekas

Lietuvių kilmės poetas, prozininkas, filmų kūrėjas, kuratorius, filosofas, dažnai vadinamas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviu. Šiuo metu gyvena ir dirba Niujorke.

Pasaulio kinematografininkų akyse J. Mekas – kultinė avangardinio kino figūra. Yra prestižinių mokslo ir akademinių įstaigų garbės daktaras bei profesorius, tarptautinių kino festivalių laureatas, apdovanotas reikšmingomis premijomis, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi už Lietuvos vardo garsinimą, tarpvalstybinių santykių puoselėjimą ir plėtojimą. Tarptautinį pripažinimą Mekas pelnė ir už originalią poetiką. Literatūrinę Meko kūrybą reprezentuoja eilėraščiai, novelės, esė žanro proza bei ankstyvuoju laikotarpiu su broliu parašytos pasakos.

 


Skaityti daugiau >>
196

† Icchokas Meras

(1934 m. spalio 8 d. † 2014 m. kovo 13 d.)

Prozininkas, scenaristas. 

Prieš 40 metų į Izraelį iš Lietuvos pasitraukęs Icchokas Meras yra pavadintas „vienu didžiausių mažojo romano meistrų“. Jis – plačiausiai pasaulyje žinomas lietuvių rašytojas.


Skaityti daugiau >>

Algimantas Mikuta

Lietuvos poetas, vertėjas.

Poeto kūryboje ryškus filosofiškas, paradoksalus mąstymas, tikėjimas gyvenimo išmintimi, baladei, pasakėčiai būdingi vaizdai, būdinga ekspresyvus dinamiškas stilius, pagrįstas konkrečia detale, netikėti kontrastai, pasitaiko grotesko. Visa Mikutos kūryba paženklinta tikrumo gelmės siekiu. A. Mikuta – vienas iš nedaugelio kūrėjų, likęs ištikimas „tradicinei“ eiliavimo formai, rimui ir ritmui. Pagal jo poeziją sukurta daug dainų.


Skaityti daugiau >>
95

Marijonas Mikutavičius

Dainų autorius ir atlikėjas, žurnalistas, TV laidų vedėjas.

Charizmatiškasis dainų autorius ir atlikėjas, sukūręs visą eilę didžiulio visuomenės pripažinimo sulaukusių kūrinių. Kelioliktus metus skaičiuojantys jo „Trys milijonai“ iki šiol tarsi antrasis Lietuvos himnas skamba svarbiausių tautai švenčių metu.


Skaityti daugiau >>
74

Prof. Irena Milkevičiūtė

Lietuvos dainininkė (sopranas). Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė.

Irena Milkevičiūtė – lyrinio ir dramatinio soprano pagrindinių partijų atlikėja. Tarptautinio pripažinimo plataus repertuaro dainininkė sulaukė dainuodama daugelyje gastrolių, surengė daug įsimintinų koncertų JAV. Ji nuolat bendradarbiauja su žymiausiais pasaulio teatrais, dirigentais ir atlikėjais. Nuo 1988 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.


Skaityti daugiau >>
616

Prof. Vytautas Miškinis

Lietuvos dirigentas, kompozitorius, choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas, Lietuvos chorų sąjungos prezidentas, LMTA profesorius.

Vienas žymiausių šių laikų Lietuvos dirigentų, puikiai vertinamų ne tik mūsų šalyje, bet ir svetur. Ilgametis dainų švenčių meno vadovas ir vyr. dirigentas, jau keletą dešimtmečių vadovaujantis  legendiniam berniukų ir jaunuolių chorui „Ąžuoliukas“. Negana to, maestro pasaulis žino ir kaip talentingą chorinės muzikos kūrėją, sukūrusį per 350 kūrinių vaikų bei per 400 kūrinių suaugusiųjų chorams, kuriuos atlieka ne tik žymiausi šalies, bet ir užsienio kolektyvai.


Skaityti daugiau >>
87

† Prof. Kazys Morkūnas

(1925 m. kovo 4 d. † 2014 m. sausio 22 d.)

Lietuvos dailininkas vitražistas.

Profesorius – fenomenas lietuvių vitražo srityje. Dabar, kai Lietuvos vitražas krypsta į dizaino pusę, jo darbai turi žanrinę, siužetinę prasmę. Kūrybai būdinga optimizmas, ryškiai perteikta idėja, monumentalumas, vientisa raiški kompozicija, piešinio ir spalvos vienovė, dinamiškos formos, skriejančios figūros motyvas, raiški ritmika, sodrios kontrastingos spalvos (vyrauja mėlyna, geltona, raudona).


Skaityti daugiau >>

Joana Noreikaitė

Skulptorė nuo 1979 metų dalyvauja parodose. Nuo 2000 metų dirba tik kūrybinį darbą. Kaip laisva menininkė daug metų bendradarbiavo įmonėje „Metalo forma“.

Skulptorės kūryba išsiskiria preciziškumu, dėmesiu smulkiausioms detalėms. Savo darbais menininkė siekia ne šokiruoti, o nustebinti ar sukelti šypseną. Pasak, jos, blogų, bjaurių dalykų pasaulyje buvo ir bus, bet menas turi pakylėti.


Skaityti daugiau >>
301

Sigitas Parulskis

Poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, vertėjas, kritikas.

Į literatūrą žengęs eilėraščių rinkiniu „Iš ilgesio visa tai“, šiandien rašytojas yra kelių esė knygų bei trijų romanų autorius. Pirmasis S. Parulskio romanas „Trys sekundės dangaus“ šiuo metu yra bene labiausiai verčiamas į kitas kalbas lietuvių autorių kūrinys. Rašytojas yra pastabus, reiklus, ironiškas kritikas, savo straipsnius ir recenzijas spausdinantis spaudoje.


Skaityti daugiau >>
400

Saulius Paukštys

Fotomenininkas, Fotomenininkų sąjungos narys.

Meno kritikų laikomas vienu ryškiausių postmodernizmo Lietuvos fotografijoje atstovų. 1988 m. pradėjęs dirbti Lietuvos fotomenininkų draugijos Vilniaus skyriaus sekretoriumi, surengė daug jaunųjų fotografų parodų. 1989 m. buvo vienas pagrindinių organizatorių, rengiant pasaulio lietuvių fotografijos parodą, skirtą fotografijos atsiradimo 150-osioms metinėms. Dirbdamas Vilniaus dailės akademijoje, kartu su bendraminčiais įkūrė Fotografijos ir videomeno katedrą. 1996 m. Vilniuje pastatė paminklinį biustą muzikantui Frankui Zappai. 


Skaityti daugiau >>
180

Modestas Pitrėnas

Lietuvos orkestro dirigentas.

Tai vienas profesionaliausių, perspektyviausių ir labiausiai vertinamų jaunųjų Lietuvos dirigentų. Didelę ir vertingą patirtį sukaupė dirbdamas su įvairiais muzikiniais kolektyvais. Yra įrašęs daugiau kaip 10 chorinės ir simfoninės muzikos kompaktinių plokštelių.


Skaityti daugiau >>
881

† Stasys Povilaitis

(1947 m. sausio 15 d. - 2015 m. spalio 6 d.)

Lietuvos estrados dainininkas.

Būsimą vienintelį ir nepakartojamą šlagerių karalių, scenos grandą ir ne vienos kartos klausytojų numylėtinį 1965 m. pastebėjo kompozitorius Mikas Vaitkevičius ir pakvietė dainuoti ansamblyje „Ritmas“. 1970 m. S. Povilaitis tapo Nacionalinės filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu dainininkas apkeliavo visą Sovietų Sąjungą. 1973 m. iširus „Nemuno žiburiams“ prisijungė prie ansamblio „Nerija“ ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. Nuo 1988 m. iki šiol rengia autorines programas ir koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje.


Skaityti daugiau >>

Stasys Povilaitis (jaunesnysis)

Dailininkas grafikas, karikatūristas, portretistas, fantastas. 

Stasys Povilaitis – pirmasis ir vienintelis Lietuvos dailininkas, ėmęsis mokslinės fantastikos ir išplėtojęs šią tematiką dailėje. Jis laikomas dailininku optimistu, savo darbuose išlaikančiu romantinę kryptį. Stasio grafikoje, piešiniuose ir iliustracijose daug tikėjimo, optimizmo, dvasios, erdvės, giedros, šviesos ir šilumos. Jo kosmosas nėra šaltas ir be gyvybės, o žydintis, žaliuojantis, kaip žemės gamta. Menininko grafikos darbai atspausti iškilaus cinko, arba autocinkografijos, technika, kurią pats ir sukūrė . S. Povilaitis dalyvavo daugelyje tautodailininkų ir dailininkų fantastų parodų Europoje, Azijoje, JAV, surengė apie 30 asmeninių parodų. 


Skaityti daugiau >>
147

Doc. Rolandas Rastauskas

Dramaturgas, poetas, eseistas, vertėjas, performeris. Klaipėdos universiteto docentas.

RoRa prisistatantis rašytojas pasižymi neeiliniu žodžio valdymo talentu, sveika ironija, taikliomis įžvalgomis. Bene pirmasis mūsų šalyje pademonstravo eseistikos žanro galimybes.


Skaityti daugiau >>
252

Dr. Kristina Sabaliauskaitė

Dailės istorikė, rašytoja, žurnalistė, menotyros mokslų daktarė.

Atgaivindama istorinio romano žanrą Lietuvoje, 2008 m. debiutavo romanu „Silva rerum“, tapusiu dešimties leidimų sulaukusiu bestseleriu ir pripažintu „literatūros įvykiu“ Lietuvoje. Įvertintas kritikų ir kultūros istorikų, romanas skaitytojus pavergė autentišku, daugiasluoksniu, magišku ir įtraukiančiu pasakojimu apie XVII a. (1659-1667) atmosferą. Populiarių istorinių romanų autorė Kristina Sabaliauskaitė turbūt yra pirmoji lietuvių autorė, dėl kurios leidyklos varžėsi lyg aukcione.


Skaityti daugiau >>
639

Remigijus Sabulis

Lietuvos aktorius ir režisierius.

Žinomas Lietuvos teatro ir kino aktorius ir režisierius, sukūręs įsimintinus vaidmenis keliose dešimtyse Lietuvos ir užsienio kino juostų. Tarp jų – tokie daugeliui lietuvių puikiai pažįstami filmai kaip „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.), „Turtuolis vargšas“ (1982 m.), „Amerikoniškoji tragedija“ (1981 m.) ir kt. Pastaraisiais metais menininkas didelį vaidmenį skiria režisūrai. 2013 m. pabaigoje visuomenei pristatė paties režisuotą pilnametražį dokumentinį filmą „Lituanica paslaptis“.


Skaityti daugiau >>
247

Kazys Saja

Lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, įvairių kultūros leidinių straipsnių autorius, visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios akto signataras.

 

Šešiasdešimtmetį skaičiuojantis Kazio Sajos kūrybos kelias tapo neatsiejama lietuvių literatūros, kultūros ir visuomeninio gyvenimo dalimi. Anot literatūros kritiko V. Kukulo, K. Saja savo kūrybos stiliumi tarsi pralenkė laiką. Jei 1975 m. Tarybų Sąjungoje būtų kas pripažinęs postmodernizmo srovę, tai pirmuoju atstovu neabejotinai būtų K. Saja su knyga „Po to, kai jie pavirto medžiais“. Rašytojo smulkioji proza – tai, ką vėliau visame pasaulyje išgarsino Lotynų Amerikos rašytojai, pradedant Gabrieliu Garsija Markesu ir baigiant 2010 m. Nobelio literatūros premijos laureatu iš Peru Mario Vargas Llosa.


Skaityti daugiau >>
329

Saulius Šaltenis

Prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

 

Saulius Šaltenis – vienas iš tų, kurie ženkliai modernizavo mūsų prozą ir dramą. Tai jaunatviškos dvasios rašytojas, XX a. antros pusės lietuvių literatūros kontekste išsiskyręs platesniu kultūriniu akiračiu, minties lankstumu, didesne vidine laisve. Iš jaunatviškos nuotaikos kilusi Sauliaus Šaltenio kūryba peržengė literatūros ribas – ji gaivino, išjudino ir nušvietė niūroką sovietinės Lietuvos kultūrinį gyvenimą, teikė optimizmo, įteisino naują pilietinio pasipriešinimo formą – žmogų išlaisvinantį juoką. S. Šalteniui būdinga stipri tautinė savimonė, gyvas ryšys su gamta.


Skaityti daugiau >>
229

Giedrius Šarkauskas

Drabužių dizaineris, mados namų „LINO KOPOS“ vadovas.

Giedrius Šarkauskas žinomas kaip dizaineris pastarąjį dešimtmetį kuriantis kolekcijas išskirtinai tik iš natūralaus lietuviško lino. Šį tradicinį, iš lietuvių tautodailės atėjusį audinį dizaineris sugebėjo įvesti į šiuolaikinio drabužių dizaino kontekstą. Drabužių modeliavimas tik iš 100% lininio audinio išskiria G. Šarkauską lietuviškos mados arenoje, žadina užsienio mados agentų smalsumą bei lemia sėkmę Amerikos, Japonijos, Skandinavijos, Rusijos mados rinkoje.

 


Skaityti daugiau >>
89

Šarūnas Sauka

Lietuvos tapytojas, knygų vaikams autorius. Lietuvos dailininkų sąjungos ir Grupės „24” narys.

Vienas keisčiausių, vienas komplikuočiausių Lietuvos dailės kontekste tapytojų nuolat yra lydimas žodžio „kitoks" – nelabai savas, kartu traukiantis ir bauginantis. 1982-aisiais metais pradėjęs dalyvauti parodose, dailininkas iš karto išsiskyrė gebėjimu meistriškai kurti siurrealistinę, dažnai šiurpoką nuotaiką, kurioje kiekvienas gali surasti savų prasmių, paralelių, metaforų. Lietuviškame kontekste Š. Saukos darbai skiriasi ir literatūriniu siužetu, ryškiu figūrinės tapybos pradu, dekoratyvia ir kruopščia tapybos maniera. 


Skaityti daugiau >>
378

Anatolijus Šenderovas

Kompozitorius.

Vienas iš žymiausių šių laikų Lietuvos kompozitorių. Dalyvavo virš 30 tarptautinių muzikos festivalių. Pastatė tris baletus („Mergaitė ir Mirtis“ 1982 m., „Mary Stuart“ 1987 m., „Dezdemona“ 2005 m.). Sukūrė muziką trims simfonijoms, dviem koncertams violončelei, koncertui gitarai ir kameriniam orkestrui, muziką Lietuvos-Vokietijos vaidybiniam filmui „Ghetto“, pripažintam geriausiu 2006 metų Lietuvos filmu. 


Skaityti daugiau >>
159

Prof. Remigijus Šileika

Kompozitorius, pedagogas, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius, renginių organizatorius.

Remigijus Šileika yra ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus vadovas, šiuolaikinės muzikos festivalio „Marių klavyrai“ Klaipėdoje rengėjas. Sukomponavęs daugiau nei 100 įvairių žanrų kūrinių, kurių didžiausią dalį sudaro kūriniai chorui bei vokaliniai kūriniai, pasižymintys jam būdinga ekspresionistine maniera, melodikos turtingumu, atskleidžiantys gerą vokalo galimybių išmanymą bei dėmesį poetinio teksto niuansams. Tarp populiaresnių kompozitoriaus opusų – Requiem sopranui, mišriam chorui ir mažam simfoniniam orkestrui bei „Musica ricordanza“ smuikui, violončelei ir fortepijonui, kūriniai išsiskiriantys emocine įtaiga, vitališka energija bei dramatizmu.


Skaityti daugiau >>
68

Kostas Smoriginas

Teatro ir kino aktorius, režisierius, bardas. Nuo 2007 m. – „Domino” teatro režisierius.

Tai viena iš nedaugelio asmenybių Lietuvos kultūros pasaulyje, kuri yra žinoma skirtingų kartų atstovams – jau tris dešimtmečius jis yra vienas populiariausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, bardų. Baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją su garsiuoju režisierės Dalios Tamulevičiūtės „dešimtuku", K .Smoriginas daugelį metų dirbo Jaunimo teatre Vilniuje. Šis teatras garsėjo režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kurtais spektakliais, daugelyje jų K. Smoriginas sukūrė pagrindinius vaidmenis. 


Skaityti daugiau >>
598

† Prof. Saulius Sondeckis

(1928 m. spalio 11 d. † 2016 m. vasario 3 d.)

Smuikininkas, dirigentas, orkestrų vadovas, profesorius.

Pasaulyje pripažintas dirigentas, pedagogas – apdovanotas aukščiausiais Lietuvos atlikėjui skirtais titulais. Per 50-ties metų kūrybinį laikotarpį diriguota virš 3000 koncertų beveik visose Europos šalyse, JAV, Japonijoje, Kuboje, Kanadoje, Taivanyje, Pietų Korėjoje. S. Sondeckis kartu su vadovaujamais orkestrais sukaupė milžinišką visų epochų ir stilių kūrinių repertuarą, įrašė daugybę plokštelių ir CD Lietuvoje bei užsienyje. Išskirtinę vietą S.Sondeckio repertuare užima J. S. Bacho ir V. A. Mocarto kūriniai.


Skaityti daugiau >>

Juozas Statkevičius

Drabužių dizaineris, teatro kostiumų dailininkas, šukuosenų meistras, grimuotojas, profesionalus modelis. 

Jis yra pirmasis lietuvių dizaineris, kurio darbus pristatė žurnalai Vogue, L'Officiel, Elle. J. Statkevičius ne veltui yra laikomas Lietuvos mados pasaulio lyderiu: jis yra pirmasis Baltijos šalių dizaineris, parodęs savo aukštosios mados kolekciją pasauline madų sostine laikomame Paryžiuje ir įtraukęs Lietuvą į pasaulio mados akiratį. Juozo pasiekimų sąrašas tikrai labai gausus: nuo Lietuvoje įteiktų apdovanojimų už geriausius sezono, teatro kostiumus, iki premijų už debiutą, progresą Paryžiuje. Jo biografijoje gausu dalyvavimų įvairiuose Latvijos, Austrijos, Vokietijos, Olandijos bei kitų valstybių madų šou. 


Skaityti daugiau >>
712

Prof. Sigutė Stonytė

Dainininkė (sopranas), Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė.

Pelniusi tarptautinį pripažinimą, S. Stonytė yra viena žymiausių šiandienos solisčių Lietuvoje. Sukaupusi didžiulį koncertinį repertuarą dažnai dainuoja soprano partijas oratorinio žanro kūriniuose (per 30 soprano partijų – nuo J. S. Bacho iki B. Britteno), daug kamerinės vokalinės muzikos, yra daugelio muzikos kūrinių pirmoji atlikėja Lietuvoje. Savo vaidyba ir dainavimu atskleisdama didelį spalvų ir emocijų spektrą, dainininkė klausytoją pakeri balso stiprumu ir lankstumu, tamsių atspalvių tembru. 


Skaityti daugiau >>
577

† Antanas Šurna

(1940 m. kovo 27 d. † 2014 m. gegužės 19 d.)

Lietuvos teatro ir kino aktorius. 

Neginčijamai yra tapęs vienu iškiliausių aktorių Lietuvoje. Sukūrė 19 vaidmenų teatre ir per 30 vaidmenų kine. Jis buvo ir nemirtingasis prūsų vadas M. Giedrio juostoje „Herkus Mantas“, ir įtaigusis Antanas Šeputis S. Vosyliaus TV seriale „Giminės“... Tikriausiai neatsitiktinai aktorius gimė per Teatro dieną – jo sukurti vaidmenys ilgam išlieka žiūrovų ir teatro, kino bei televizijos kritikų atmintyje. Nuo pat įkūrimo pradžios dirba Valstybiniame jaunimo teatre, 1992–1997 m. buvo šio teatro vadovas.


Skaityti daugiau >>

Antanas Sutkus

Fotografas, fotomenininkas. 

Fotografijos meno pradininkas Lietuvoje A. Sutkus pagrįstai priskiriamas prie didžiųjų pasaulio fotografijos meistrų. Beveik tris dešimtmečius su pertraukomis vadovavo Lietuvos fotografijos meno draugijai (vėliau sąjungai). Jis buvo vienas pirmųjų fotografų, kuriems leidosi fotografuojamos tokios žvaigždės, kaip  Žanas Polis Sartras ir Simona Bovuar. 


Skaityti daugiau >>
305

Doc. Martynas Švėgžda von Bekker

Smuikininkas, muzikos pedagogas, docentas. 

Lietuvą pasaulinėse scenose garsinantis muzikas, žinomas įvairių projektų, festivalių Lietuvoje autorius ir rengėjas, tarptautinio muzikos festivalio „Alternatyva“ vadovas. Keliomis užsienio kalbomis laisvai bendraujantis smuikininkas ne kartą atstovavo Lietuvai įvairiose kultūrinėse misijose užsienyje.


Skaityti daugiau >>
290

Vladas Urbanavičius

Lietuvos skulptorius. Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1983 m..

Lietuvos bei tarptautinių simpoziumų ir parodų dalyvis, dirbantis abstrakčiosios skulptūros srityje, drauge su Mindaugu Navaku ir kitais įtakojęs skulptūros modernizacijos procesus. Yra sukūręs memorialinių paminklų, darbų bažnyčių interjerams, viešosioms miestų erdvėms.


Skaityti daugiau >>
240

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana

Operos solistė, mecosopranas.

1993–1994 m. laimėjusi keletą tarptautinių konkursų, buvo pakviesta debiutuoti Bairoito festivalyje, o netrukus – ir Milano La Scaloje. Dabar ji – vienintelė iš lietuvių muzikų, pasiekusi neįtikėtinų aukštumų. Dainuoja garsiausiose Londono, Niujorko, Paryžiaus, Vienos ir Milano operos scenose, diriguojant garsiausiems pasaulio bei Lietuvos dirigentams. Pasaulinio garso operos solistės V. Urmanavičiūtės repertuaras labai platus: „nuo Verdi ir Wagnerio“ – taip ji pristatoma pasaulio kataloguose. Per metus ji dainuoja maždaug pusšimtyje spektaklių bei koncertų.


Skaityti daugiau >>
723

Prof. Jonas Vaitkus

Lietuvos teatro ir kino režisierius, teatro pedagogas. Nuo 2008 m vadovauja Lietuvos rusų dramos teatrui. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.

Vienas žinomiausių ir populiariausių Lietuvos režisierių, gavęs ne vieną apdovanojimą Lietuvoje ir užsienyje, Nacionalinės premijos laureatas – kūrėjas, statantis rimtus, meniškai įtaigius, pilietiškai aštrius, verčiančius susimąstyti, prasmingus spektaklius. Pasak jo paties, teatro rūpestis ne tenkinti individų jusles, bet skatinti juos mąstyti. J. Vaitkus sukūrė daugiau kaip 70 dramos, operos teatro spektaklių Lietuvoje ir užsienyje, yra režisavęs kino filmų.


Skaityti daugiau >>
336

Petras Vyšniauskas

Džiazo muzikantas, saksofonistas, klarnetistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Instrumentinės ir chorinės muzikos fakulteto Džiazo katedros docentas.

Vienas iškiliausių ir savičiausių Lietuvos džiazo kūrėjų, kūrybingas muzikantas ir virtuoziškas saksofonistas, pirmasis lietuvių džiazo muzikantas, koncertavęs džiazo tėvynėje – JAV (1995 m.) ir Australijoje. Dabar P. Vyšniauskas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: jis dalyvavo prestižiniuose džiazo festivaliuose įvairiose pasaulio šalyse. 


Skaityti daugiau >>
449

† Arūnas Žebriūnas

(1930 m. rugpjūčio 8 d. † 2013 m. rugsėjo 9 d.)

Lietuvių kino režisierius, scenarijų autorius.

Jis priklauso tai lietuviško kino mohikanų kartai, kuri stovėjo prie mūsų kino ištakų ir savo kūryba gludino nacionalinio charakterio bei estetinės patirties bruožus, žvalgėsi naujų nebanalių temų, nebijojo eksperimentuoti ir aukštai iškėlė lietuviško kino kartelę.


Skaityti daugiau >>

Vytautė Genovaitė Žilinskaitė

Lietuvos prozininkė, humoristė, vaikų literatūros rašytoja.

Išgarsėjo humoro ir satyros kūriniais, išsiskyrusi iš kitų šio žanro autorių kaip savito, subtilaus ir intelektualaus braižo kūrėja. Jos kūryba pagrįsta paradoksaliomis situacijomis, išradingai supinta fantazijos ir realybės darna. Siužetuose (net knygose vaikams) persišviečia keletas sluoksnių – buitinis, socialinis, kultūrinis, filosofinis. Toks daugiaprasmis kūrinys stipriau paveikia vaizduotę, jaunąjį skaitytoją skatina mąstyti, ugdo savistabą. Rašytoja dažnu atveju pasitelkia alegoriją, per ją įprasmindama šiuolaikinę tikrovę.


Skaityti daugiau >>
168

Siūlyk kandidatą!