Folklorinio sąjūdžio Lietuvoje iniciatorius ir pradininkas. 1967 metais iš muzikantų ir aktorių subūrė lietuvių etnografinį ansamblį, kuris pripažinimo sulaukė ir už Lietuvos ribų. Lietuvos Folkloro teatro aktoriai pirmieji pradėjo giedoti sutartines: iki tol jos buvo tik užrašytos, bet neatliekamos. P. Mataitis užrašinėjo tautosaką, rašė scenarijus, statė spektaklius ir režisavo. Per 30 kūrybinės veiklos metų sukūrė ir parodė daug originalių ir įsimintinų meninių programų.

Nuo 1974 m. Lietuvos Folkloro teatras pradėjo rengti nuolatinius teatro pasirodymus Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Režisieriaus spektakliuose ir programose ryškus etnokultūrinių ir etnopsichologinių simbolių ieškojimo, istorinės atminties išsaugojimo, tautinio bendruomeniškumo idėjų siekis. Tai ypač būdinga spektakliams „Scenos vaizdeliai“, „Lietuvių gaidos“, „Mano kanklės paauksuotos“, „Apgiedokime Prūsijos žūtį“, apeiginiams bylojimams „Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva“ ir kt. Pagal P. Mataičio sukurtas programas buvo pastatyti du filmai: „Lietuvių etnografinis – tai mes“ (1973 m.) bei „Vakar ir visados“ (1984 m.). Lietuvių folkloro teatras apkeliavo visą Lietuvą, ne kartą dalyvavo tradiciniuose kitų šalių meno festivaliuose.

Kita veikla

Lietuvos kultūros fondo prezidiumo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubo valdybos, Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos teatro sąjungos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys.

Įvertinimai

1983 m. nusipelniusio meno veikėjo vardas.

1988 m. Lietuvos valstybinė premija.

1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medalis.

1999 m. Kembridžo (D. Britanija) tarptautinio biografijų centro pripažintas iškiliausiu XX a. žmogumi.

2006 m. Joniškio garbės piliečio vardas už lietuvių tautinio meno puoselėjimą, Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

2010 m. Lietuvos Nacionalinė kultūros ir meno premija už gyvenimo nuopelnus, už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui.