Anksti surado individualų stilių, apibrėžė jį dominančias problemas. Geriausiuose filmuose režisieriui pavyko įkūnyti savotišką „žebriūnišką“ požiūrį į pasaulį ir tobulinti lietuviško „poetinio realizmo“ stilistiką. Pagarsėjo lyrizmo, kuriuo išsiskyrė iš kitų kūrėjų, kupinais filmais – „Gražuolė“ ir „Paskutinė atostogų diena“, filmu vaikams „Seklio Kalio nuotykiai“. A. Žebriūno sukurtų vienintelio lietuviško miuziklo „Velnio nuotaka“ ar vienintelės tragikomedijos „Riešutų duona“ sėkmės ir populiarumo dar niekam nepavyko pranokti.

Įvertinimai

Už vieną poetiškiausių filmų – „Paskutinė atostogų diena“ (1964 m.) – pelnė net tris prestižinius prizus: „Sidabrines bures“ Lokarno kino festivalyje (1965 m.), premiją VI Pabaltijo, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje, kuris vyko Taline, ir pirmasis iš Lietuvos režisierių – Didįjį prizą Kanų jaunimo filmų festivalyje (1966 m.).

Filmas „Gražuolė“ ir jo pagrindinė herojė apdovanoti IV sąjunginiame kino festivalyje Minske (1970 m.), o „Naktibalda“ (1973 m.) – diplomu už kūrybinius ieškojimus VII sąjunginiame kino festivalyje Baku (1974 m.). Tais pačiais metais sukurta ir visus populiarumo rekordus sumušusi „Velnio nuotaka“, apdovanota IX sąjunginiame kino festivalyje Frunzėje. O lyriško humoro drama „Riešutų duona“ (1977 m.) įvertinta prizu už režisūrinio meistriškumo savitumą XI sąjunginiame kino festivalyje Jerevane (1978 m.).

2010 m. kino apdovanojimas „Sidabrinė gervė 2010“.

2010 m. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus apdovanojimas „Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje“.

2011 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija už viso gyvenimo nuopelnus, už kūrybą, klojusią pamatus poetiniam kinui, nepakartojamą vaizdo kalbą visais laikais teigusią aukščiausias humanistines vertybes.

2012 m. apie A. Žebriūną sukurtas filmas „Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis“ (rež. Linas Augutis).