Šarūnas Sauka
Lietuvos tapytojas, knygų vaikams autorius. Lietuvos dailininkų sąjungos ir Grupės „24” narys.
Vienas keisčiausių, vienas komplikuočiausių Lietuvos dailės kontekste tapytojų nuolat yra lydimas žodžio „kitoks" – nelabai savas, kartu traukiantis ir bauginantis. 1982-aisiais metais pradėjęs dalyvauti parodose, dailininkas iš karto išsiskyrė gebėjimu meistriškai kurti siurrealistinę, dažnai šiurpoką nuotaiką, kurioje kiekvienas gali surasti savų prasmių, paralelių, metaforų. Lietuviškame kontekste Š. Saukos darbai skiriasi ir literatūriniu siužetu, ryškiu figūrinės tapybos pradu, dekoratyvia ir kruopščia tapybos maniera.
Jo darbus meno kritikai lygina su flamandų renesanso tapytojo Hieronymus Bosch (apie 1450–1516 m.) fantasmagorinėmis pragaro ar nuodėmių kupino pasaulio interpretacijomis, juolab kad aliejinės tapybos technika ir itin kruopštus atlikimas savaime prilygsta renesanso meistrų kantrybei. Savo paveiksluose menininkas stengiasi fiksuoti žmogaus vaizduotėje kirbančius vaiduoklius, o ne atspindėti realaus pasaulio vaizdus. Daugumoje Saukos paveikslų visus aukojimo veiksmus atlieka pats menininkas, simboliškai įsikūnijęs autoportreto pavidalu. Jam tapyba – kaip apsivalymas. Bet kuriuo atveju, Šarūnas Sauka šiuolaikinėje Lietuvos dailėje – fenomenas, kurio neįmanoma nepastebėti. Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, privačios kolekcijos Lietuvoje ir užsienyje. 2001 m. išleistas dailininko Šarūno Saukos kūrybos albumas.
Įvertinimai
1989 m. Lietuvos Nacionalinė premija už diptiką „Žalgirio mūšis“.
1990 m. aštuntosios Vilniaus tapybos trienalės premija.
1994 m. 22-oji tarptautinė San Paulo bienalė. San Paulas, Brazilija.
1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas.
2008–2012 m. Šarūno Saukos sukurta monumentali drobė „Lietuvos tūkstantmetis“ puošia vieną iš Prezidentūros rūmų salių Vilniuje.