Scenos ir kino legenda sukūrė daugiau nei 50 vaidmenų teatre, daugiau nei 60 vaidmenų kine, yra gavęs 7 nacionalinius apdovanojimus. Aktoriaus teatro karjera prasidėjo Kauno valstybiniame dramos teatre 1968 m., jo sukurtas Mindaugo vaidmuo J. Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas“ (1969 m.) įėjo į teatro istoriją. Pasižymi  viena sėkmingiausių kino aktoriaus karjera – vaidino Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Ukrainos kino studijų filmuose.

R. Adomaitis savo kūrybine pradžia laiko Franco vaidmenį Jean Paul Sartro pjesėje „Altonos atsiskyrėliai“, kurį 1968 m. tuometiniame Valstybiniame akademiniame teatre pastatė režisierius Henrikas Vancevičius. Į XX a. lietuvių teatro istoriją įėjo jo sukurtas Mindaugo vaidmuo Justino Marcinkevičiaus dramoje „Mindaugas" (1969 m.), taip pat Jokūbas Sobieskis Balio Sruogos dramoje „Kazimieras Sapiega“ (1979 m.). LVADT Iš pastarųjų dešimtmečių sukurtų Regimanto Adomaičio vaidmenų daug kam įstrigo kaprizingo ir įnoringo Sero paveikslas Ronaldo Harwoodo dramoje „Aprengėjas“ (1996 m.), intrigantas Kazarinas (Michailo Lermontovo „Maskaradas“, 1997 m.), komiškų bruožų nestokojantis Fransua (François Vebero „Vėpla“, 1998 m.), impozantiškas Georgas Frydrichas Hendelis (Peterio Barzo „Susitikimas“, 1999 m.), Stočkus (Mariaus Katiliškio „Paskendusi vasara“, 2001 m.), Žynys (Sofoklio „Oidipas karalius“, 2002 m.), Telesporas Žemgirdas (Juozo Glinskio „Vieno tėvo vaikai“, 2006 m.). Naujausi dideli darbai, kuriuos galime regėti ir šiandien – stulbinančiai gyvas ir įdomus Dorno vaidmuo Antono Čechovo pjesėje „Žuvėdra“ (Sankt Peterburgo teatras „Baltijskij dom“, 2010 m.) ir jaudinantis Tėvas Furio Bordono pjesėje „Paskutiniai mėnesiai" (2005 m.). Lietuvos ir užsienio kino filmuose Adomaitis yra sukūręs kelias dešimtis personažų – nuo dramatiško likimo Donato Vytauto Žalakevičiaus juostoje „Niekas nenorėjo mirti“ iki didelių ir mažų vaidmenų Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Ukrainos kino studijų filmuose, kur aktorius filmavosi ir pastaraisiais metais. Aktoriaus kūryba remiasi subtilia personažo psichologine analize ir sugebėjimu kurti apibendrintą charakterį, ieškoti ypatingų jo savybių, atsisakant natūralizmo ir buitiškumo. 

Įvertinimai

1973 m. LTSR nusipelnęs artistas.

1979 m. LTSR liaudies artistas.

1981 m. Vokietijos nacionalinė premija.

1982 m. LTSR valstybinė premija.

1985 m. TSRS liaudies artistas.

1997 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas.

2000 m. Lietuvos Nepriklausomybės medalis.

2006 m. prizas už geriausią vyro vaidmenį XXII-ame Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ už Tėvo vaidmenį Vilniaus mažojo teatro spektaklyje F. Bordono „Paskutiniai mėnesiai“ (rež. R. Tuminas ir A. Dapšys).

2007 m. Vilniaus Mažojo teatro ordinas.

2011 m. „Auksinės gervės“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

2012 m. Armėnijos Respublikos Vyriausybės atminimo medalis.

2012 m. LR kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką.

2012 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius.

2014 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.