Lietuvos karatistė, pasaulio ir Europos čempionė, 
daugkartinė Lietuvos kiokušin karatė vaikų, jaunučių, jaunimo ir suaugusių varžybų prizininkė ir čempionė.

Pergalės kiokušin karatė kovose M. Čiuplytę, regis, lydėjo visą laiką. Susidomėjusi kovos menais dar vaikystėje, netrukus jau tapo Lietuvos kiokušin karatė vaikų varžybų prizininke ir čempione, vėliau buvo nenugalima ir jaunučių, jaunimo amžiaus grupių nacionalinio lygmens varžybose.  Šios pergalės atkakliai merginai tapo tramplinu į pasaulinį kovos menų elitą bei pelnytus aukso medalius Europos ir pasaulio čempionatuose.

Lietuvos šachmatininkė, šachmatų didmeistrė, Europos moterų šachmatų čempionė, dukart pasaulio šachmatų olimpiados čempionė, LR Seimo narė (nuo 2015 m. balandžio 21 d.).

Pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė, šachmatų didmeistrė. Pradėjusi domėtis šiuo sportu būdama vos šešerių metų amžiaus, dukart pasaulio šachmatų olimpiados čempionė bei Europos moterų šachmatų čempionė šiuo metu patenka į geriausių planetos šachmatininkių dešimtuką.

Lietuvos vienviečių valčių irkluotojas, šalies rekordininkas, Lietuvos čempionas, triskart Europos čempionas, Universiados čempionas.

Vienas pajėgiausių Lietuvos irkluotojų vienvietininkų, 2009, 2011 ir 2012 m. Europos irklavimo čempionas, olimpinės rinktinės narys. 2013 m. Kazanėje vykusiose pasaulio studentų vasaros žaidynėse sutriuškinęs visus varžovus iškovojo Lietuvai aukso medalį, o sau – garbingą Universiados čempiono titulą.

Lietuvos speleologas, rekordininkas, Lietuvos speleologų klubo „Aenigma“ pirmininkas.

Vienas geriausių Lietuvos speleologų – nuo pat vaikystės aktyviai tyrinėja įdomiausius pasaulio urvus, savo pasiekimais keldamas Lietuvos speleologiją į pasaulinį šios sporto šakos elitą. 2009 m. minėdama Lietuvos vardo tūkstantmetį, jo vadovaujama ekspedicija pasiekė visų laikų nusileidimo į gylį Lietuvos rekordą (-2140 m) ir giliausio pasaulyje urvo dugne pritvirtino Lietuvos tūkstantmečio ženklą.

Lietuvos olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė, pasaulio ir Europos vicečempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė.

Daugkartinė Lietuvos rekordininkė šaulė, viena autoritetingiausių šalies sportininkių. Sidnėjaus vasaros olimpiados čempionė ir olimpinė rekordinė ne tik aktyviai dalyvauja pasaulinėse šaudymo į skriejančius taikinius varžybose ir čempionatuose, bet ir rūpinasi Lietuvos sportu ir jo ateitimi. 2012 m. Lietuvos sporto bendruomenė, įvertinusi D. Gudzinevičiūtės sportinės veiklos pasiekimus ir puikius vadybinius gebėjimus, patikėjo jai eiti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentės pareigas.

Tarptautinės klasės Lietuvos sportinių šokių šokėjai ir treneriai, daugkartinio pasaulio ir Europos sportinių šokių čempiono ansamblio „Žuvėdra“ vadovai.

Aštuonis kartus Europos ir septynis kartus pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių čempiono ansamblio „Žuvėdra“ įkūrėjai, vadovai ir treneriai. Tarptautinės klasės sportinių šokių šokėjų ir trenerių pora parengė šimtus sportinių šokių šokėjų, sėkmingai atstovaujančių Lietuvai pasaulio sportinių šokių pirmenybėse.

Lietuvos kiokušin karatistas, daugkartinis Lietuvos ir Europos čempionas, pasaulio vicečempionas.

Dukart geriausiu Lietuvos neolimpinių sporto šakų sportininku pripažintas kiokušin karatistas – tikras kovos menų meistras. Penkiskart Lietuvos ir penkiskart Europos čempionas bei dukart pasaulio vicečempionas ne tik savo didžiais sportiniais pasiekimais garsina šalį, bet ir aktyviai skiepija jaunuoliams domėjimąsi kovos menais, ugdo jaunąją Lietuvos karatistų kartą.

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų, Lietuvos rinktinės puolėjas.

Prestižinės UEFA taurės laimėtojas, UEFA čempionato čempionas, neabejotinai vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų. Sportininkas žaidė pajėgiausiuose Europos futbolo klubuose, su kuriais ne sykį tapo pagrindinių pasaulio ir Europos futbolo čempionatų čempionu ir prizininku.

Lietuvos kiokušin karatistas, nacionalinės kiokušin karatė rinktinės treneris, daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos ir pasaulio čempionas.

Septyniskart Lietuvos, triskart Europos kiokušin karatė čempionas, pasaulio čempionas, įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtojas ir prizininkas. Daugybę kartų asmeninėmis pergalėmis Lietuvos vardą garsinęs sportininkas šiuo metu savo sukauptą patirtį ir žinias perduoda paties treniruojamiems nacionalinės kiokušin karatė rinktinės nariams.

Lietuvos profesionali treko dviratininkė, pasaulio dviračių treko čempionė, planetos rekordininkė.

Geriausia 2009 ir 2010 metų Lietuvos sportininke išrinkta S. Krupeckaitė – puikus pavyzdys kaip dideliu darbu ir atkaklumu pomėgį paversti įspūdingų aukštumų ir pripažinimo pelnančia profesija. Dar vaikystėje pradėjusi važinėtis dviračiu, po dešimtmečio ji jau stovėjo ant aukščiausių pasaulio dviračių sporto pirmenybių pakylų. Ši ryžtinga pasaulio dviračių čempionė ir planetos rekordininkė dviračių sporto bendruomenės buvo pelnytai praminta sprinto karaliene.

Lietuvos kurčiųjų orientacininkas, daugkartinis Europos ir pasaulio orientacinio sporto čempionas, olimpinis čempionas.

Daugkartinis Europos, pasaulio ir olimpinis kurčiųjų orientavimosi sporto čempionas,  tikras orientavimosi sporto asas. 1992 m. susidomėjęs iki tol nepažinta sporto šaka, jaunuolis netrukus ėmė viena po kitos skinti pergales pasauliniuose čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse.

Lietuvos lengvaatletė, bėgikė, daugkartinė Europos aklųjų ir silpnaregių lengvosios atletikos čempionė, pasaulio čempionė, parolimpinių žaidynių čempionė bei planetos rekordininkė. 

Daugkartinė Europos ir pasaulio bei parolimpinių žaidynių čempionė – viena pajėgiausių parolimpinės rinktinės sportininkių mūsų šalyje. Aktyvi tarptautinių varžybų dalyvė garsina šalį planetos rekordais. S. Markevičienė yra net 5 parolimpinių žaidynių dalyvė ir prizininkė, parolimpinių žaidynių metu pagerinusi 1500 m bei 5000 m bėgimo planetos rekordus. 

Lietuvos stalo tenisininkė, daugkartinė Lietuvos čempionė, Europos čempionė.

Nuo 1994 metų Europos stalo teniso čempionatuose Lietuvai atstovaujanti Rūta Paškauskienė – viena tituluočiausių Lietuvos sportininkių. Jaunoji stalo tenisininkė žemyno pirmenybėse jau yra iškovojusi net 16 apdovanojimų, iš kurių septyni – aukso.

Lietuvos futbolininkas, Lietuvos vyrų futbolo rinktinės narys, Vladikaukazo „Alanija“ futbolo klubo gynėjas.

2005 m. geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas sportininkas per 15 metų trunkančią profesionalaus žaidėjo karjerą pasiekė rekordinių aukštumų. Kartu su atstovaujamais geriausiais Rusijos futbolo klubais tapo daugkartiniu Rusijos futbolo pirmenybių čempionu, UEFA taurės laimėtoju. Nuo 1996 m. D. Šemberas atstovauja Lietuvai mūsų šalies vyrų futbolo rinktinėje.

Lietuvos buriuotojas, daugkartinis Lietuvos čempionas, pasaulio ir Europos čempionas.

Raimondas Šiugždinis – lietuvis, pažabojęs vandens stichiją ir pavertęs ją savo kelionių į tarptautinį pripažinimą palydove. Buriavimo sporto Lietuvoje absoliutus lyderis net 21 kartą yra tapęs Lietuvos čempionu, 6 kartus laimėjęs Kuršių marių regatą, ne kartą užlipęs ant aukščiausių buriavimo sporto nugalėtojų pakylų pasaulio ir Europos čempionatuose.

Lietuvos kanojininkas, olimpinis vicečempionas, daugkartinis pasaulio ir Europos čempionatų laimėtojas ir prizininkas.

Baidarių ir kanojų irkluotojas, pastaraisiais metais padovanojęs Lietuvai per 10 pasaulio irklavimo sporto pirmenybių medalių. Jevgenijaus Šuklino sporto pasiekimų sąraše jau puikuojasi trys Europos čempionatų aukso medaliai, trys pasaulio čempionatų bronzos medaliai, olimpinio vicečempiono medalis ir daug kitų svarių apdovanojimų.

Lietuvos plaukikas, plaukimo čempionas ir rekordininkas, Europos plaukimo čempionato prizininkas, tarptautinis sporto meistras.

Lietuvos plaukikas, daugkartinis Lietuvos vyrų plaukimo rekordininkas ir čempionas, Lietuvos olimpinės plaukimo rinktinės narys Pekino ir Londono olimpiadose. 2009 metais, būdamas dvidešimties, G. Titenis pirmąsyk tapo Pasaulio plaukimo čempionato bronzos medalininku, o 2014 m. Europos plaukimo čempionate pelnė net tris medalius: du bronzos ir vieną sidabro.

Lietuvos triatlonininkas, pasaulio ultratriatlono čempionas, pasaulio rekordininkas, Lietuvos Respublikos nusipelnęs treneris, Panevėžio triatlono klubo vadovas.

„Geležiniu žmogumi“ pramintas panevėžietis – vyras, savo ištverme ir atkaklumu nustebinęs pasaulį. Sportininkas garsina Lietuvos vardą įspūdingais pasiekimais triatlono varžybose. 1996 m. jis pagerino vienos paros triatlono planetos rekordą, o 1998 m. tapo žmogumi, per visą žmonijos istoriją greičiausiai įveikusiu ilgiausią pasaulyje triatlono trasą (76 km plaukimo, 3600 km važiavimo dviračiu bei 844 km bėgimo). Tokio rekordo iki šiol nepavyksta pagerinti jokiam kitam planetos sportininkui.

Lietuvos lenktynininkas.

Vienas universaliausių Baltijos šalių lenktynininkų, pasiekusių aukštų rezultatų įvairių autosporto sričių rungtyse. Sportininkas ne tik aktyviai dalyvauja prestižiškiausiose pasaulio automobilių sporto varžybose, atstovauja Lietuvai Dakaro ralio maratone, bet ir inicijuoja bei vykdo įvairias sporto akcijas ir didelio masto projektus mūsų šalyje, ne kartą pripažintus geriausiai suorganizuotais renginiais. 

Lietuvos irkluotoja, irklavimo čempionė, Europos čempionė, pasaulio irklavimo čempionatų prizininkė.

Viena stipriausių ir perspektyviausių Lietuvos irkluotojų, iškovojusi ne vieną įvertinimą tiek Europos, tiek ir pasaulio irklavimo čempionatuose bei jau ketverius metus iš eilės tapusi Lietuvos irklavimo čempionato pirmosios vietos laimėtoja. 2013 m. aukso medaliais Europos čempionate ir XXVII pasaulinėje universiadoje debiutavo dviviečių valčių sporte.

Lietuvos buriuotoja, daugkartinė šalies čempionė, pasaulio čempionė, olimpinio sidabro laimėtoja.

Viena geriausių visų laikų Lietuvos buriuotojų. Sportininkė, 2012 metais užkopusi ant aukščiausios Pasaulio moterų buriavimo čempionato apdovanojimų pakylos, 2008 m. vasaros olimpinių žaidynių sidabro laimėtoja. 2013 m. Gintarei Volungevičiūtei–Scheidt įteiktas „Geriausios Lietuvos buriuotojos“ apdovanojimas už pasiekimus 2009-2012 m. olimpinio ciklo metu.

Lietuvos lengvaatletė, čempionė, trenerė, pirmoji iš Lietuvos lengvaatlečių pasiekusi pasaulio rekordą.

Pirmoji Lietuvos lengvaatletė, pagerinusi planetos rekordą. 1958 m. varžybų Tbilisyje metu nusviedusi ietį rekordinį atstumą, 1960 m. laimėjusi bronzos medalį Romos vasaros olimpinėse žaidynėse, 1964 m. užėmusi ketvirtą vietą olimpinėse žaidynėse Tokijuje, lengvaatletė iki šiol nepraranda sportinės formos. Nors jau išėjo į užtarnautą poilsį, su sportu neatsisveikino ir toliau įspūdingais laimėjimais garsina šalies vardą. 2005 m. pasaulio sporto veteranų žaidynėse ji iškovojo pirmą vietą, o 2008 m. Švedijoje pasiekė ieties metimo pasaulio rekordą amžiaus grupėje iki 75–erių metų. 

Lietuvos ledo ritulininkas, dešiniojo krašto ir centro puolėjas.

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos ledo ritulininkų, vienintelis lietuvis, žaidžiantis stipriausioje pasaulyje Šiaurės Amerikos Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL). Keliolika metų pajėgiausiuose planetos ledo ritulio klubuose žaidžiantis lietuvis ne sykį buvo pripažintas vienu rezultatyviausių  sportininko atstovautų klubų žaidėju bei tapęs NHL Rytų konferencijos nugalėtoju.