Inžinierius, habilituotas informatikos mokslų daktaras, profesorius, žymus visuomenės veikėjas, LMA užsienio narys.
Lietuvos inžinierius aplinkosaugininkas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos mokslo premijos laureatas.
Lietuvos statybos inžinierė, miestų planavimo specialistė, profesorė, technologijos mokslų daktarė, VGTU Miestų statybos katedros vedėja, Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorė.
Lietuvos kelių inžinierius, profesorius, technologijos mokslų daktaras, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas, Kelių katedros profesorius, VGTU Senato pirmininkas.
Lietuvos inžinierius mechanikas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, mokslinių paslaugų bendrovės „GTV” įkūrėjas ir vadovas.
Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, KTU Organinės technologijos katedros vadovas.
Lietuvos statybos inžinierius, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, VGTU Statybos technologijos ir nekilnojamojo turto vadybos katedros vedėjas, Internetinių ir intelektualiųjų technologijų instituto direktoriaus pavaduotojas.
Lietuvos statybos inžinierius, VGTU Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys.
Lietuvos inžinierius-mechanikas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, lazerinių pramoninių technologijų ir lazerinės medicinos pradininkas Lietuvoje, „Lazerinės technologijos centro“ įkūrėjas ir vadovas.
Šiaulių Universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas, docentas, mokslų daktaras.
Lietuvos elektronikos inžinierius, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, Lietuvos mokslo premijos laureatas. KTU Biomedicinos inžinerijos instituto direktorius, Lietuvos biomedicininės inžinerijos draugijos įkūrėjas ir vadovas.
Lietuvos inžinieriai, pirmojo lietuviško kosminio palydovo kūrėjai.
Žymus Lietuvos architektas, profesorius, aktyvus Sąjūdžio veiklos dalyvis, pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos vyriausybės narys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureatas.
Lietuvos fizikas, profesorius emeritas, habilituotas gamtos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys.
Lietuvos inžinierius, išradėjas, profesorius, technologijos mokslų daktaras, KTU telekomunikacijų katedros profesorius bei Telematikos mokslinės laboratorijos steigėjas ir vadovas.
Daugiau nei 140 puikiai vertinamų išradimų autorius ir inžinierius, išsprendęs galvosūkį, kuris daugiau nei šimtmetį kamavo viso pasaulio mokslininkus ir kurio nepavyko išspręsti net JAV kosminių tyrimų agentūrai NASA. Profesoriaus ir jo vadovaujamų mokslininkų sukurta beinvazė žmogaus smegenų sužeidimų fiziologinių matavimų ir stebėjimo technologija padarė perversmą galvos smegenų sužeidimų medicinoje. Šį pasiekimą plačiai pripažino viso pasaulio mokslininkai. Tikimasi, kad toks išradimas padės medikams išsaugoti tūkstančius sunkias galvos traumas patyrusių žmonių gyvybių.
Lietuvių kilmės inžinierius, Kolumbijos universiteto Niujorke profesorius emeritas, buvęs ilgametis Kolumbijos universiteto Gugenheimo lėktuvų struktūros instituto direktorius, LMA užsienio narys.
Lietuvos architektas, profesorius, tremtyje kentėjusių ir žuvusių lietuvių atminimo įamžinimo iniciatorius.
Lietuvos statybos inžinierius, profesorius, habilituotas technikos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros vadovas, Internetinių ir intelektualiųjų technologijų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Lietuvos architektas.
Aktyvus Lietuvos architektų kūrybinio potencialo skleidimo pasauliui iniciatorius, sukūręs ir jau kelerius metus sėkmingai įgyvendinantis tarptautinę parodą „Houses LT“. Parengė Vienybės aikštės Kaune sutvarkymo projektą, inicijavo ir vadovavo tarptautiniam architektūros ir urbanistikos projektui, skirtam Laisvės alėjos rekonstrukcijai, suprojektavo 2 bankų pastatus Kaliningrade ir daug kitų įvairios paskirties objektų Lietuvoje ir užsienyje.
Lietuvos inžinierius mechanikas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, Kauno technologijos universiteto profesorius, Senato pirmininkas.
Lietuviškasis mechatronikos srities autoritetas, mokslininkas, pelnęs ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinį pripažinimą – tokiais žodžiais mūsų šalies mokslo bendruomenė mini pjezomechanikos Lietuvoje pradininką prof. R. P. Bansevičių. Tarp daugiau nei 300 autoriaus išradimų puikuojasi tokie kūriniai kaip planšetė aklųjų darbui su dvimate grafika ir internetu, pjezoelektriniai robotai manipuliatoriai ir kiti didelės praktinės reikšmės prietaisai.
Lietuvos architektas, architektūros pedagogas, profesorius.
Daugybės architektūros premijų laureatas, suprojektavęs ne tik gausybę įvairios paskirties pavienių objektų, bet ir Vilniaus Antakalnio bei Lazdynų gyvenamuosius rajonus. Aktyvus Sąjūdžio veiklos dalyvis, architektūros pedagogas, išugdęs keletą Lietuvos architektų kartų, fotomenininkas – tai tik keletas didžių profesoriaus asmenybės polėkių.
Lietuvos inžinierius elektromechanikas, LMA tikrasis narys, KTU Gynybos technologijų instituto direktorius bei Transporto inžinerijos katedros profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
Prof. A. Fedaravičius aktyviai dirba robotų mechanikos ir gamybos procesų automatizavimo, transporto inžinerijos bei gynybos technologijų kūrimo, tyrimo ir praktinio įdiegimo srityse. Pastaruoju metu profesoriaus ir jo vadovaujamų mokslininkų sukurtos technologijos ir įrengimai pripažinti ir tarptautinės NATO organizacijos. Lazeriniai šaulių treniruokliai, minosvaidžių šaudymo treniruočių įranga, lazerinė karių ir kovinių vienetų taktikos apmokymo įranga – tai tik keletas profesoriaus ir jo kolegų mokslinės ir inžinerinės veiklos produktų, kurie jau yra plačiai naudojami mūsų šalies ir užsienio gynybos institucijose. Perspektyvūs yra ir profesoriaus raketinės technikos kūrimo bei tyrimo darbai, kurie gali būti sėkmingai panaudoti ne tik karyboje, bet ir tyrimams meteorologijos, kosmoso ir kitose srityse.
Lietuvių kilmės pasaulinio garso architektas, Lietuvos architektų sąjungos garbės narys, profesorius.
Garsus lietuvių kilmės architektas iš Italijos, daugybės tarptautinių architektūros konkursų nugalėtojas. Jo vardo architektūros biurai sėkmingai veikia Romoje, Paryžiuje, Vienoje, Frankfurte bei Kinijoje, o suprojektuoti statiniai puošia daugybę Europos miestų. Nors M. Fuksas laikomas Italijos architektu, pats profesorius visada save pristato kaip lietuvį.
Lietuvos elektronikos inžinierius, technologijos mokslų daktaras, verslininkas, aukštųjų technologijų įmonių grupės „Elinta“ įkūrėjas ir vadovas.
Inžinierius, kurio mokslinis kūrybinis potencialas ir puikūs vadybiniai sugebėjimai išvystė Lietuvoje pavyzdinę aukštųjų technologijų kūrimo bendrovę, sėkmingai konkuruojančią tarptautinėje rinkoje ir garsinančią mūsų kraštą. V. Jokužio vadovaujamų inžinierių kuriamų išradimų spektras platus – nuo pramonės automatizavimo sistemų, vaizdo apdorojimo priemonių iki elektrinių motorolerių ir net elektromobilių. Jų produkcija sėkmingai parduodama JAV, Australijoje, Europoje.
Lietuvos architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
M. Žilinsko paveikslų galerija Kaune, Alytaus dramos teatras, Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biblioteka – tai tik keletas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato architekto Saulio Juškio darbų, svarbių ne tik Lietuvos architektūriniam savitumui, bet ir jos kultūrai.
Lietuvos inžinierius mechanikas, mokslų daktaras, Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerinės technologijos koledžo dekanas emeritas, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės veikėjas.
Iškilus lietuvių išeivijos inžinierius, įvairių tarptautinių pramonės ir kosmonautikos inžinerijos projektų mokslinis darbuotojas ir vadovas. Profesorius daug nuveikė ne tik inžinerijos, technologijos, bet ir edukologijos mokslų srityje. Ilgametis Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerinės technologijos koledžo dekanas konceptualiai pertvarkė inžinerinių studijų sistemą, o jo pasiūlytos naujos inžinerijos mokymo koncepcijos buvo pripažintos tarptautinės UNESCO organizacijos bei JAV, Europos ir Japonijos universitetų.
Lietuvos informatikas, inžinierius sistemomechanikas, profesorius, technikos mokslų daktaras, KTU Kompiuterių katedros vedėjas ir profesorius, KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro vadovas.
Lietuvis, pademonstravęs pasauliui didžiulį Lietuvos informacinių technologijų specialistų mokslinį potencialą. „Siemens“, „Philips“, „Microsoft“, „Advantech“ – tai tik keletas puikiai žinomų pasaulinių kompanijų, pripažinusių profesoriaus vadovaujamų mokslininkų išskirtinius gebėjimus ir užmezgusių su jais glaudaus bendradarbiavimo ryšius.
Lietuvių kilmės radiotechnikos inžinierius, mokslų daktaras, Kalifornijos technologijos instituto Reaktyvinių variklių laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, Saturno tyrimų programos „Cassini“ vadovas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys.
Pasaulinio garso kosminės erdvės tyrimų specialistas, ėjęs net 9 NASA tyrimo komandų pagrindinio tyrėjo pareigas. Svarbiausiais dr. A. Kliorės darbais yra laikomi kosminių erdvėlaivių „Mariner“, „Pioneer“ skrydžių metu atlikti Marso, Veneros, Ijo (Jupiterio palydovo) ir Saturno atmosferų tyrimai. Šiuo metu lietuvių kilmės radiotechnikos inžinierius vadovauja ilgametei išsamių Saturno tyrinėjimų programai „Cassini“.
Lietuvių kilmės JAV architektas.
Lietuvių kilmės architektas, suprojektavęs gausybę įvairios paskirties žymių pastatų JAV ir Kanadoje. Būtent jam buvo pavesta vadovauti architektų ir inžinierių komandai, projektavusiai ir rengusiai techninę dokumentaciją per 2001 m. rugsėjo 11-tosios teroro išpuolį sugriautų Pasaulio prekybos centro pastatų atstatymui.
Lietuvos architektas.
Vienas žymiausių pastarųjų metų Lietuvos architektų, plačiai pripažintas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gausybės konkursų nugalėtojas suprojektavo daug individualių namų ir jų kompleksų, įvairios paskirties administracinių objektų (bankų, parduotuvių, restoranų ir t.t.) rekonstravo Šiluvos aikštę.
Lietuvos inžinierius mechanikas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, KTU Aukštųjų technologijų plėtros instituto direktorius, KTU Inžinerinio projektavimo katedros vedėjas, integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Santaka” kūrimo projekto vadovas.
Prof. V. Ostaševičiaus pasiekimai kalba už jį patį: savo mokslinę karjerą pradėjęs asistento pareigomis, po poros metų apgynė daktaro disertaciją, o po poros dešimtmečių tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu ir ėjo garbingas technologinių mokslų universiteto mokslo prorektoriaus pareigas. Jo svarų indėlį į mechanikos, biomechanikos, medžiagų inžinerijos, transporto inžinerijos mokslus liudija keli šimtai mokslinių straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose, kelios dešimtys puikiai vertinamų išradimų ir gausus būrys parengtų inžinierių bei mokslo daktarų, stropiai sekančių autoritetingo vadovo pavyzdžiu demonstruoti pasauliui brandų Lietuvos inžinierių mokslinį, kūrybinį potencialą.
Lietuvos architektas, profesorius.
Daugybės prestižinių architektūros konkursų nugalėtojas. Jo pavardė pastaraisiais metais vis dažniau puikuojasi ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinių architektūros konkursų, pritraukiančių architektų iš šimto ir daugiau pasaulio valstybių, laureatų sąrašuose.
Lietuvos architektas, profesorius, Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premijos laureatas, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Talentingas architektas, įkūręs vieną didžiausių ir seniausių projektavimo įmonių Lietuvoje. Tarp jo veiklos rezultatų ne tik gausybė suprojektuotų įvairios paskirties objektų, visuomeninių bei ekspertinių darbų konsultuojant svarbias šalies institucijas urbanistikos ir architektūros klausimais, bet ir išugdytų jaunosios kartos Lietuvos architektų.
Lietuvos architektas, docentas.
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelio atkūrimo ir buvusių paminklų atstatymo iniciatorius, Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo autorius – neabejotinai yra vienas pagrindinių Kauno miesto architektūrinio savitumo kūrėjų. Jo sukurti objektai ir architektūrinės erdvės ne tik suformavo nemenką Kauno miesto centro dalį, bet ir tapo neatskiriama architektūros kultūros dalimi.
Lietuvos radioelektronikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius.
Aukštojo mokslo išsilavinimą teikiančio aviacijos specialistų rengimo Lietuvoje iniciatorius, didesniąją savo karjeros dalį skyręs aviacijos instituto steigimui ir jo funkcionalumo stiprinimui. Profesoriaus teigimu, aviacija – aukštų technologijų sritis, kuri yra ir valstybės prestižas, ir jos būtiniausių poreikių užtikrinimas, o moderniausios infrastruktūros plėtra šalyje yra neatsiejama nuo specialistų pasirengimo kokybės.
Lietuvos inžinierius elektrotechnikas, kibernetikas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LMA narys emeritas, triskart Lietuvos mokslo premijos laureatas. VU Matematikos ir informatikos instituto Atpažinimo procesų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas, VDU Sistemų analizės katedros profesorius, UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ vadovas.
Lietuviškasis informacinių technologijų genijus. Kadaise sukūręs pirmąją Lietuvoje elektroninę skaičiavimo mašiną bei pirmąjį Europoje rašto ženklus skaitantį automatą „Rūta 701“, jis iki šiol nesiliauja stebinti įspūdingais išradimais. Šiuo metu profesoriaus, parengusio net 26 mokslo daktarus, kuriama ir optimizuojama dėvima širdies darbo sutrikimų nuolatinės stebėsenos sistema, tikima, padarys perversmą kardiologinių problemų turinčių ligonių gydyme ir padės sumažinti tokį aukštą mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų lygį.
Lietuvos inžinierius mechanikas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, VGTU Mechanikos fakulteto dekanas, Lietuvos suvirintojų asociacijos Tarybos pirmininkas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidiumo narys.
Antrą kadenciją Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakultetui vadovaujantis autoritetingas šalies inžinierius mechanikas. Svarų akademiko indėlį į mechanikos ir medžiagų inžinerijos mokslus liudija keli šimtai mokslinių straipsnių tarptautiniuose mokslo žurnaluose ir nemažas būrys parengtų inžinierių bei mokslo daktarų, dirbančių Lietuvos pramonėje, mokslo ir studijų institucijose. Profesorius net keturias kadencijas ėjo atsakingas VGTU studijų, užsienio ryšių ir infrastruktūros prorektoriaus pareigas.
Lietuvos architektas, profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Architektas, kurio darbai liudija ypatingą jo meilę gimtajam kraštui. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas visą savo karjerą paskyrė gimtosios Žemaitijos architektūros formavimui ir puoselėjimui. Jis ne tik inicijavo ir įgyvendino Lietuvai ypač reikšmingo Rainių memorialo sutvarkymo darbus, suprojektavo daug svarbių Telšių miesto visuomeninės paskirties objektų, bet ir pasirūpino Žemaitijos vėliavos bei herbo atkūrimu, Žemaitijos žemėlapio išleidimu.