Inžinieriai - Akad. prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas

profesorius gintaris kaklauskas 60914939

Akad. prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas

Lietuvos statybos inžinierius, VGTU Statybos fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys.

Pasauliniu mastu pripažintas statybos inžinierius kuria statybinių konstrukcijų deformacijų fizikos modelius bei jų vertinimo metodus. Šiemet Amerikos inžinierių sąjungos komitetas įvertino svarų prof. G. Kaklausko indėlį į taikomąjį mechanikos mokslą, tobulinant konstrukcijų projektavimo metodus, ir skyrė jam prestižinį Moisseiff vardo apdovanojimą.


Mokslinė veikla

Pagrindinės profesoriaus mokslinių interesų sritys: gelžbetoninių ir kompozitinių konstrukcijų deformaciniai modeliai, gelžbetonio mechanika, fizikiniai gelžbetonio modeliai ir skaitinis betono konstrukcijų modeliavimas.

2000 m. jis pasiūlė naują kompozitinių konstrukcijų fizikinių modelių kūrimo metodą, kuriuo remdamasis sukūrė integralinį gelžbetoninių konstrukcijų deformacijų modelį. Šiuo modeliu gelžbetoninių konstrukcijų deformacijos apskaičiuojamos tiksliau nei kitais skaitiniais ar analiziniais metodais, įskaitant įvairių šalių normų metodus.

Tokių prof. G. Kaklausko darbų rezultatai užsienio mokslininkų buvo pacituoti geriausiuose statybos (gelžbetonio konstrukcijų) srities pasaulio žurnaluose, įtrauktuose į ISI Web of Science duomenų bazę. Šiuos rezultatus prof. G. Kaklauskas apibendrino ir 2001 m. išleistoje jo monografijoje anglų kalba „Integralinis išlinkio struktūrinis modelis konstrukcijų deformacijoms nustatyti“.

Prof. G. Kaklauskas yra dirbęs mokslinį darbą įvairiuose užsienio mokslo centruose. Jis dirbo prestižinėje Danijos inžinerinėje kompanijoje COWI (2002–2003 m.), Ilinojaus universitete (JAV, 1996 m.), Aalborg’o  universitete Danijoje (1991–1992 m.), Glamorgan’o universitete Didžiojoje Britanijoje (1994, 1995, 1998 m. (viso 10 mėn.)).

 

Pedagoginė veikla

VGTU lietuvių ir anglų kalbomis dėsto šias disciplinas: gelžbetoninės ir mūrinės konstrukcijos, netiesinė gelžbetonio mechanika, kompozitinės konstrukcijos, medžiagų atsparumas, mechanika. Skaitė viešas paskaitas Ilinojaus (Urbana-Champaign, JAV), Honkongo, Ciuricho ETH (Šveicarija), Vienos technologijos (Austrija), Dresdeno, Kaizerslauterno, Leipcigo (Vokietija), Torino politechnikos (Italija), Katalonijos, Gironos (Ispanija), Danijos technikos, Aalborgo (Danija), Budapešto technikos (Vengrija), Gdansko (Lenkija), Velso (D. Britanija) ir kituose universitetuose.

Šiuo metu prof. G. Kaklauskas vadovauja 5 doktorantams, 8 buvę profesoriaus doktorantai jau patys yra tapę mokslo daktarais.

 

Kitos pareigos

VGTU Statybos inžinerijos mokslo krypties komisijos narys.

Tarptautinės betono federacijos FIB (Federation International du Beton), atsakingos už pasaulinių gelžbetoninių konstrukcijų normų kūrimą, užduočių grupės 4.1 „Pleišėtumo ir deformacijų modeliai“ narys.

Tarptautinės mokslo programos COST „Transporto ir urbanistikos“ komiteto Lietuvos atstovas.

Europos mokslo fondo (European science foundation) ekspertas.

FRAMEWORK mokslo programos mokslo fondo „Anglis ir plienas“ (COAL AND STEEL) ekspertas (projektų vertinimas Europos Komisijoje).

Olandijos technologijų fondo (Dutch technology foundation) ekspertas.

Lietuvos mokslo ir studijų fondo ekspertas.

Mokslo žurnalo „Journal of Civil Engineering and Management“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas.

 

Įvertinimas

2013 m. Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Inovatyvūs armuoto betono kompozito fizikinio modeliavimo būdai ir jų taikymas skaitiniuose projektavimo metoduose (1998–2012)“ (2014 m.).

Įtakingiausios statybos inžinerijos mokslo organizacijos pasaulyje ASCE teikiama garsaus Amerikos mokslininko ir inžinieriaus Leono S. Moisseiff vardo premija (Moisseiff Award). Apdovanojimas suteiktas už Amerikos statybos inžinierių sąjungos žurnale (ASCE Jounal of Structural Engineering) 2011 m. paskelbtą straipsnį „Susitraukimo eliminavimas iš armuoto betono elementų momentų ir kreivių bei tempiamojo sustandėjimo diagramų“ (2013 m.).

Respublikinės ir sąjunginės medžiagų atsparumo olimpiados nugalėtojas (1979 m., Vilniaus inžinerinis statybos institutas (VISI)).

Įvairių studentų mokslinių darbų konkursų (respublikinių ir sąjunginių), tarp jų ir Lietuvos mokslų akademijos konkurso, nugalėtojas (1980–1983 m.).

comments powered by Disqus

Siūlyk kandidatą!