Lietuvių kilmės radiotechnikos inžinierius, mokslų daktaras, Kalifornijos technologijos instituto Reaktyvinių variklių laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas, Saturno tyrimų programos „Cassini“ vadovas, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys.
Pasaulinio garso kosminės erdvės tyrimų specialistas, ėjęs net 9 NASA tyrimo komandų pagrindinio tyrėjo pareigas. Svarbiausiais dr. A. Kliorės darbais yra laikomi kosminių erdvėlaivių „Mariner“, „Pioneer“ skrydžių metu atlikti Marso, Veneros, Ijo (Jupiterio palydovo) ir Saturno atmosferų tyrimai. Šiuo metu lietuvių kilmės radiotechnikos inžinierius vadovauja ilgametei išsamių Saturno tyrinėjimų programai „Cassini“.
Arvydas Kliorė gimė 1935 metais Kaune. Antrojo pasaulinio karo metais kartu su šeima emigravo į JAV. 1956 m. baigė Ilinojaus universitetą, vėliau studijavo Mičigano universitete (1952–1957 m.), kuriame 1957 metais įgijo filosofijos mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1962 metų dirba Kalifornijos technologijos instituto Reaktyvinių variklių laboratorijoje.
Mokslinė veikla
Pagrindinė dr. Arvydo Kliorės mokslinių tyrimų sritis – planetų ir jų palydovų atmosferų tyrimai. Nuo 1965 m. Kalifornijos technologijos instituto Reaktyvinių variklių laboratorije dr. A. Kliorė yra atsakingas už kosminių erdvėlaivių vykdomų radijo-okultacijos eksperimentų organizavimą.
Radijo-okultacija – tai metodologija, naudojama fizinių planetų atmosferos parametrų matavimui. Ji paremta radijo signalų pokyčiais jiems perėjus planetos atmosferą. Radijo signalas (kitaip tariant, elektromagnetinė banga) sklisdamas atmosfera lūžta. Jo lūžio parametrai priklauso nuo atmosferos tankio ir kitų parametrų, todėl leidžiant signalą per atmosferą ir jį po to surenkant detektoriumi už jos ribų, signalo pokyčiai leidžia daryti patikimas išvadas apie atmosferos struktūrą.
Šiais eksperimentais dr. A. Kliorės vadovaujamiems mokslininkams pavyko nustatyti svarbiausių planetų ir kai kurių jų palydovų jonosferų ir atmosferų struktūras: Marso (1965, 1967, 1971); Veneros (1967, 1981); Jupiterio (1973, 1996–1998); Jupiterio palydovo Ijo (1973, 1997); Saturno (1979, 2005); Titano (2006); Europos, Ganimedo bei Kalisto (1997–2002).
Pačiais svarbiausiais dr. A. Kliorės darbais yra laikomi kosminių erdvėlaivių „Mariner“ ir „Pioneer“ skrydžių metu atliktos Marso, Veneros, Jupiterio palydovo Ijo ir Saturno atmosferos tyrimų analizės. Iš viso jis yra ėjęs net 9 NASA radijo tyrimo komandų pagrindinio tyrėjo pareigas.
Šiuo metu dr. A. Kliorė yra „Cassini“ radijo tyrimo komandos vadovas. Planetų tyrimo erdvėlaivis „Cassini“ žemę paliko dar 1997 m. spalio 15 dieną. Po beveik septynerius metus trukusios kelionės jis tik 2004 m. liepos 1 dieną pasiekė savo galutinį tikslą – Saturną. Nuo tos dienos „Cassini“ tapo Saturno palydovu ir iki dabar jau apskriejo 160 orbitų, studijuodamas patį Saturną, jo žiedus, didįjį mėnulį Titaną, ledinius mėnulius Mimą, Tetiją, Enceladą, Dionę, Rėją, Japetą, taip pat mažesniuosius akmeninius Saturno mėnulius. Dr. A. Kliorės vadovaujamos „Cassini“ programos finalas numatytas 2017 m., kuomet palydovas nuo žiedų pakraščio ners į Saturno atmosferą. Tada bus galima itin tiksliai nustatyti gravitacinio lauko stiprį ir ištirti kokiu iš tiesų greičiu skrieja antra pagal dydį Saulės sistemos planeta.
Kitos pareigos
Vytauto Didžiojo universiteto atkuriamojo senato narys (1989–1996 m.).
Tarptautinės Astronautikos Akademijos narys (nuo 1998 m.).
Lietuvos Mokslo Užsienio Akademijos narys (nuo 1994 m.).
Korespondentas Tarptautinės Astronautikos Akademijoje (1993-1998 m.).
Apdovanojimai
1972 m. NASA medalis „Už ypatingus nuopelnus mokslo ir žinių srityje apie atmosferos savybes Marso ir Veneros planetų ekspermentiniuose tyrimuose“.
Keletas NASA skirtų apdovanojimų už nuopelnus ir pasiekimus tiriant planetų orbitas.
2011 m. Lietuvos mokslo premija užsienio lietuviams „Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir bendradarbiavimą su Lietuva“.