Inžinieriai - Prof. dr. Romualdas Kašuba

37
knews030311niudedication1

Prof. dr. Romualdas Kašuba

Lietuvos inžinierius mechanikas, mokslų daktaras, Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerinės technologijos koledžo dekanas emeritas, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės veikėjas.

Iškilus lietuvių išeivijos inžinierius, įvairių tarptautinių pramonės ir kosmonautikos inžinerijos projektų mokslinis darbuotojas ir vadovas. Profesorius daug nuveikė ne tik inžinerijos, technologijos, bet ir edukologijos mokslų srityje. Ilgametis Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerinės technologijos koledžo dekanas konceptualiai pertvarkė inžinerinių studijų sistemą, o jo pasiūlytos naujos inžinerijos mokymo koncepcijos buvo pripažintos tarptautinės UNESCO organizacijos bei JAV, Europos ir Japonijos universitetų.

Prof. dr. Romualdas Kašuba gimė 1931 m. Kaune. Pabaigęs keturias Kauno IV-osios gimnazijos klases, antrojo pasaulinio karo metu kartu su šeima pasitraukė į Vokietiją, kur baigė Miuncheno Lietuvių gimnaziją. 1948 m. persikėlė į JAV. Urbana-Šampeinėje įsikūrusiame Ilinojaus universitete studijavo inžinerinius mokslus, jame ir įgijo visus tris savo akademinius laipsnius: bakalauro (1954 m.), magistro (1957 m.) ir mokslų daktaro (1962 m.). Dirbti inžinieriumi JAV pramonės įmonėse R. Kašuba pradėjo dar studijų metais.

 

Mokslinė veikla

Pagrindinės prof. dr. R. Kašubos mokslinių interesų sritys – kosmosas, jėgos perdavimo dinamika, didžiųjų vėjo elektros generatorių tobulinimas, sistemų greitinimas, konstrukcijų projektavimo metodika. Tarptautinį pripažinimą jis pelnė ir kaip vibracijų, mechaninės dinamikos bei medžiagų atsparumo specialistas.

Prof. Kašuba turi daugiau nei dešimt metų trukusio mokslinio-inžinerinio darbo patirties kosmonautikos ir gamybos pramonės srityse Čikagoje (JAV) ir Klyvlende (JAV). 1962–1968 metais jis ėjo Ohajo valstijos Klyvlendo „TRW“ korporacijos Kosmoso tyrinėjimo sistemų modeliavimo, medžiagų atsparumo ir dinamikos skyriaus vedėjo pareigas. R. Kašuba dirbo tokiuose garsiuose kosmoso projektuose kaip „Saturnas IV“, erdvėlaivio kelionei į mėnulį kūrimas, atsarginės energijos sistemų nepilotuojamiems kosminiams skrydžiams kūrimas. Didžioji dalis jo darbų kosmonautikos srityje buvo susijusi su ekstremalioms sąlygoms pritaikytų nedaug sveriančių struktūrinių bei didelio greičio mechaninių sistemų kūrimu (pagrinde kosminiams erdvėlaiviams), taikant naujas medžiagas.

Jo veikla gamybinės pramonės srityje apėmė įvairių mašinų ir įrenginių perkonstravimą (siekiant padidinti jų galimybes), mašininių struktūrų šiluminį balansavimą, didelio greičio perforavimą ir naujų konceptų kūrimą labai greitiems (>100 krpm) šlifavimo procesams.

Greta mokslinės-inžinerinės veiklos profesorius aktyviai dirba ir pedagoginį-edukologinį darbą, vykdo inžinerijos edukologijos tyrimus, konsultuoja kitų valstybių techninius-inžinerinius institutus ir aukštojo mokslo įstaigas inžinierių edukacijos ir mokslo įstaigų restruktūrizacijos klausimais. Daugelis prof. R. Kašubos metodologijos ir programų modeliavimo konceptų buvo pripažinti ir tarptautiniu mastu išplatinti UNESCO Tarptautinio inžinierių edukacinio centro.

 

Pedagoginė veikla

1964–1986 metais dėstė Klyvlendo universitete, 1978–1985 metais ėjo jo Mechaninės inžinerijos katedros vedėjo pareigas (laimėjęs nacionalinį konkursą JAV joms užimti), 1985–1986 metais buvo Inžinerijos doktorantūros programų direktorius.

1986 m. buvo išrinktas pirmuoju Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerinės technologijos koledžo dekanu. R. Kašubai teko įgyvendinti naują inžinerinės mokyklos koncepciją. Jo pastangomis buvo konceptualiai pertvarkytos inžinerijos studijos, pastatytas naujas Inžinerijos pastatas, kuris iki šiol yra vienas moderniausių ir bene geriausiai aprūpintų įranga inžinerinių centrų JAV.  Profesorius iki šiol skiria didelį dėmesį inžinierių rengimo tobulinimui bei inžinerijos studijų konceptualaus pertvarkymo principams įgyvendinti. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prof. R. Kašuba iškart įsijungė į Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos darbus, daug padėjo savo gimtojo miesto universitetams.

Be pedagoginio darbo JAV, prof. dr. R. Kašuba skaitė paskaitas Japonijoje, Lietuvoje, Kinijoje, Australijoje, Vokietijoje, Danijoje, Italijoje, Lenkijoje, Venesueloje, Prancūzijoje.

 

Visuomeninė veikla

Amerikos Mechanikos inžinierių sąjungos (ASME) narys.

Pasaulio ir Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos narys.

Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys (nuo 1999 m.).

Prof. R. Kašuba buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo senato, vėliau ir Kauno technologijos universiteto Senato narys. 1998 metais prof. Romualdui Kašubai suteiktas KTU garbės daktaro vardas. Aktyviai dalyvauja JAV lietuvių bendruomenės veikloje.

 

Įvertinimai

Klyvlendo valstybinio universiteto „Iškiliausio mokslininko“ premijos laureatas.

Už aktyvų dalyvavimą NASA veikloje yra pelnęs šios organizacijos apdovanojimų.

Dukart UNESCO Tarptautinio inžinierių edukacinio centro Deimantinės premijos (už geriausią mokslinį straipsnį) laureatas.

1994 m. kviestinis pasižymėjęs mokslininkas Tokijo (Japonija) Technologijų institute.

1998 m. suteiktas Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaro vardas.

2001 m. kviestinio garbės svečio teisėmis Tokijo (Japonija) Technologijų institute skaitė pranešimus apie universitetų vertinimą ir restruktūrizaciją.

2004 m. Ilinojaus universiteto Mechaninės inžinerijos katedros Pasižymėjusio alumno apdovanojimas.

2008 m. apdovanotas Lietuvos mokslo premija užsienio lietuviams.

comments powered by Disqus

Siūlyk kandidatą!