(A. Ufarto nuotr.)

Dar 1960 m. sėkmingai kūrė pirmuosius labai trumpų impulsų lazerius. Pelnytai tituluojamas lazerių mokslo pradininku Lietuvoje, jis išplėtojo mūsų šalies lazerių mokslą ir pramonę iki pasaulinio lygio. Šiandien profesoriaus parengtų ir vadovaujamų Lietuvos lazerių specialistų sukurti lazeriai yra plačiai pripažinti ir pardavinėjami visose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Kai kurie iš jų yra tapę lygių neturinčiais pasauliniais „bestseleriais“, be kurių savo kasdienio darbo jau neįsivaizduoja fizikos, biochemijos, medicinos ir kitų sričių mokslininkai. 2012 m. Nobelio fizikos premijos laureatai Serge Haroche ir David Wineland savo darbuose naudojo būtent lietuvių sukurtą lazerį. 

Mokslinė veikla

Pirmąjį straipsnį prestižiniame mokslo žurnale publikavęs dar studijų metais, prof. A. P. Piskarskas per visą savo mokslinę karjerą kartu su bendraautoriais paskelbė daugiau kaip 500 mokslo darbų, monografiją ir lazerių fizikos terminų žodyną, jo publikacijos gausiai cituojamos viso pasaulio mokslininkų. Pagrindinės prof. A. P. Piskarsko mokslinės veiklos sritys: kvantinė elektronika; netiesinė optika; ultrasparčioji lazerių spektroskopija; lazerių taikymas biomedicinoje.

Pedagoginė veikla

Prof. A. P. Piskarskas buvo 20 disertantų vadovas. Profesoriaus palaikomi ir skatinami jie pradėjo sudėtingų šviesos darinių (Beselio pluoštų, šviesos sūkurių, šviesos kulkų), puslaidininkių diodais kaupinamų lazerių, fotoninių šviesolaidžių, optinių ir lazerinių komponentų lazerinio ardymo ir kitų sričių tyrimus Lietuvoje. Profesoriaus dėsto Vilniaus Universitete, dažnai kviečiamas skaityti paskaitų į žymiausius Europos, JAV ir Japonijos mokslo centrus.

Visuomeninė veikla

Prof. A. P. Piskarskas suorganizavo nemažai tarptautinių lazerių fizikos konferencijų Vilniuje, įsteigė Tarptautinę Vilniaus lazerių taikymo mokyklą, kuri buvo surengta septynis kartus. 

Tarptautinių mokslo žurnalų „Optics communications“ ir „Optical and Quantum electronics“, taip pat žurnalo „Nonlinear analysis modelling and control“ redakcinių kolegijų narys.

Narystė

Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (1991 m.).

Lietuvos mokslo tarybos narys (1995–2003 m.).

Lietuvos mokslų akademijos akademikas (nuo 1996 m.).

Lietuvos netiesinių analitikų asociacijos prezidentas (2000–2004 m.).

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas (2001–2005 m.).

Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas (1999–2003 m.).

Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos prezidentas (nuo 2005 m.).

UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto narys (2002–2010 m.).

ŽEF tarybos narys (2003–2009 m.).

Amerikos optikų draugijos (OSA) Tarptautinio komiteto narys (nuo 2008 m.).

LMA Prezidiumo narys (nuo 2009 m.).

Apdovanojimai

1984 m. SSRS Valstybinė mokslo ir technikos premija.

1992 m. A. von Humbolto premija.

1994 m. Lietuvos mokslo premija už 1984–1993 m. darbų ciklą „Parametriniai šviesos reiškiniai kristaluose“ (kartu su kolegomis).

1999 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

2001 m. Europos fizikų draugijos Kvantinės elektronikos ir optikos premija už jo  „novatoriškus ultratrumpų impulsinių šviesos šaltinių, paremtų optine parametrine generacija ir osciliacija, tyrimus ir vystymą“.

2002 m. Lietuvos mokslo premija už 1986–2000 m. darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai“ (kartu su kolegomis).

2003 m. Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus miestui.

2007 m. Partnerystės pažangos premija (kartu su kolegomis) už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas.