Lietuvos inžinierius mechanikas, profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras, LMA tikrasis narys, Kauno technologijos universiteto profesorius, Senato pirmininkas.
Lietuviškasis mechatronikos srities autoritetas, mokslininkas, pelnęs ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinį pripažinimą – tokiais žodžiais mūsų šalies mokslo bendruomenė mini pjezomechanikos Lietuvoje pradininką prof. R. P. Bansevičių. Tarp daugiau nei 300 autoriaus išradimų puikuojasi tokie kūriniai kaip planšetė aklųjų darbui su dvimate grafika ir internetu, pjezoelektriniai robotai manipuliatoriai ir kiti didelės praktinės reikšmės prietaisai.
Mokslinė veikla
Prof. Bansevičius yra daugiau kaip 250 mokslinių straipsnių, daugiau kaip 300 išradimų, 7 precizinių sistemų dinamikos srities knygų, 18 patentų užsienyje autorius. Sukūrė pjezomechanikos pagrindus ir jos taikymą realizuojant naują precizinių mechanizmų klasę – pjezoelektrines kelių laisvės laipsnių pavaras. Profesoriaus sukurtieji mechanizmai ir sistemos pagrįsti jo pasiūlyta aktyvios kintamos struktūros kinematinės poros koncepcija, kuriai realizuoti panaudojamas „sumanių“ medžiagų sugebėjimas adaptuotis keičiantis aplinkos parametrams. Jo sukurtos pjezoelektrinės sistemos ir įtaisai taikomi kuriant precizinius pozicionavimo plokštumoje ir erdvėje mechanizmus, lazerio spindulio skenavimo ir kreipimo įrenginius bei nanotechnologijose, realizuojant nanometrų skyros kelių laisvės laipsnių vykdiklius. Profesoriaus R. P. Bansevičiaus darbai turi didelę praktinę reikšmę – kartu su užsienio kolegomis jis sukūrė planšetę, skirtą akliesiems dirbti su dvimate grafika bei internetu, tarptautinį mokslininkų pripažinimą pelniusį robotą manipuliatorių, sugebantį judėti trimis kryptimis su 5 nanometrų skyra. Šiuo metu profesorius kuria nanopalydovų orientavimosi erdvėje pjezoelektrinę sistemą.
Pedagoginė veikla
9 doktorantai, kuriems vadovavo prof. R. P. Bansevičius, sėkmingai apgynė mokslų daktarų disertacijas (nuo 1996 m.), šiuo metu profesorius vadovauja 3 doktorantų moksliniams darbams.
Skaito mechatronikos modulį KTU doktorantams.
Visuomeninė veikla
LMA tikrasis narys (nuo 1998 m.).
LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas (1997–2001 m.).
Lietuvos mokslo tarybos narys (1991–1995 m., 2000–2004 m.).
KTU senato pirmininkas.
IFToMM (International Federation for Theory of Machines and Mechanisms) Nacionalinio komiteto pirmininkas (1992–2000 m.).
LR Mokslo premijų komiteto narys (1995–1999 m.).
Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų senatų (tarybų) konferencijos prezidentas (1996–1997 m.).
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos mokslo komiteto pirmininkas (2002-2011 m.).
Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininkas (2002–2006 m.).
Nacionalinės Pažangos premijos komiteto narys (2008 m.).
VII bendrosios programos rengimo ekspertų grupės „Research Potential“ narys.
LR ūkio ministerijos užsakymu dalyvavo rengiant „Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategiją”.
2008m. įkurto Mechatronikos klasterio valdybos pirmininko pavaduotojas.
Mokslinių žurnalų „Mechanika” ir „Vibroengineering” redakcinių kolegijų narys, Technikos enciklopedijos ir žurnalo „Mokslas ir technika” redakcinės kolegijos narys.
UNESCO tarpdisciplininės Mechatronikos katedros vadovas.
Apdovanojimai
LTSR valstybinės premijos laureatas (1974 m., 1986 m.).
Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (1999 m.).
De Montforto universiteto (Didžioji Britanija) garbės daktaras (2001 m.).
LMA vardinės Kazimiero Simonavičiaus premijos laureatas (2000 m.).
Belgijos Karaliaus karūnos Komandoro ordino kavalierius (2006 m.).
Čekijos užsienio reikalų ministerijos sidabrinis atminimo medalis (2006 m.).
Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijos „Profesijos riteris“ laureatas (2007 m.).
Kauno krašto pramonininko garbės ženklas (2009 m.).
Švietimo ir mokslo ministerijos atminimo ženklas (2009 m.).
Lietuvos mokslo premija (2010 m.) (kartu su bendraautoriais) už darbų ciklą „Pjezomechaninės sistemos: teorija ir taikymai“.