Diena, kviečianti prisiminti mūsų keturkojus draugus

„Atjauta gyvūnams taip glaudžiai susijusi su charakterio gerumu, kad galima užtikrintai tvirtinti, jog negali būti geru žmogumi tas, kuris nejaučia gailesčio gyvūnams“ – savo veikaluose kadaise rašė vienas svarbiausių XIX amžiaus filosofų Artūras Šopenhaueris. Šioms jo mintims ir šiandien turbūt pritartų daugelis psichologų, vieningai pripažįstančių augintinių turėjimo naudą mūsų asmenybės vystymosi kelyje.

(nuotr. S. Šlauterytės, gyvūnų globos organizacija „Lesė“)

Deja, ši nauda XXI a. visuomenėje neretai dar stokoja paprasto, žmogiško, adekvataus vertinimo. Prisijaukindama konkrečias gyvūnų rūšis, žmonija nebyliai įsipareigojo jomis rūpintis. Tas pats galioja ir kiekvienam iš mūsų įsigyjant augintinį. Siekiant paskatinti visuomenę globoti gyvūnus, 1931 m.  Florencijoje (Italija) buvo suorganizuota tarptautinė gyvūnų globos konferencija ir paminėta pirmoji pasaulinė gyvūnų globos diena. Konferencijoje buvo nutarta šią dieną minėti kasmet, o jos minėjimo data buvo pasirinkta spalio 4-oji – šv. Pranciškaus Asyžiečio laidotuvių diena 1226 metais.

Gyvūnų globos diena tapatinama su šventuoju Pranciškumi Asyžiečiu neatsitiktinai. Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad šv. Pranciškus savu laiku ragindavo visus mylėti kiekvieną gyvą būtybę, melsdavosi už gyvūnus, kviesdavo juos globoti ir būti gailestingiems.  

Nuo pat 1931-ųjų kasmet spalio 4-tąją visų tikėjimų ir tautybių gyvūnų mylėtojai švenčia gyvūnų globos dieną. Bažnyčiose, sinagogose organizuojamos gyvūnų laiminimo ceremonijos, mokiniai mokyklose vykdo su gyvūnų globa susijusius projektus, žmonės aukoja lėšas gyvūnų globai, ja užsiimančios organizacijos šią dieną atveria duris visuomenei ir plačiai pristatinėja savo veiklą.

Šiandien galime tik pasidžiaugti, kad ir mūsų projekte turime tokių didžių asmenybių, savo gyvenimus paskyrusius namų netekusiems, pakliuvusiems į bėdą, susirgusiems ar ant išnykimo ribos atsidūrusiems gyvūnams globoti ir saugoti. Tai:

Prof. dr. Ričardas Kazlauskas – Lietuvos zoologas, gamtininkas, profesorius, biologijos mokslų daktaras, ilgametis televizijos ir radijo laidų apie gamtą kūrėjas ir vedėjas.

 Lietuvos zoologijos ir gamtosaugos autoritetas prof. R. Kazlauskas visą savo gyvenimą paskyrė gyvūnijos tyrimams ir nykstančių rūšių saugojimui. Per daugiau nei 50 metų pedagoginio darbo Vilniaus universitete jis parengė kelias kartas šalies zoologų ir gamtininkų, o net 40 metų jo vestos televizijos ir radijo laidos meilės gamtai mokė ne tik būsimuosius biologus, bet ir visą plačiąją visuomenę. Plačiau apie profesorių skaitykite čia...

Prof. dr. Birutė Galdikas – Lietuvių kilmės pasaulinio garso antropologė, gamtosaugininkė, primatologė, žymiausia orangutangų tyrinėtoja pasaulyje, fizinės antropologijos mokslų daktarė, biologijos mokslų daktarė, profesorė, Tarptautinio orangutangų globos fondo įkūrėja ir prezidentė.

 Viena iš žymiausių šimtmečio pasaulio mokslininkių pripažinta lietuvių kilmės antropologė visą gyvenimą paskyrė orangutangų tyrinėjimams ir kovai už jų išsaugojimą. Mokslininkės ilgamečių orangutangų biologijos, ekologijos ir elgsenos tyrimų rezultatai yra laikomi pačia ilgiausia ir išsamiausia laukinio žinduolio studija mokslo istorijoje. Plačiau apie profesorę skaitykite čia...

Ilona Reklaitytė-Mezenceva – Beglobių gyvūnų organizacijos „SOS gyvūnai" įkūrėja ir vadovė, veterinarijos felčerė.

Jos dėka buvo išgelbėta šimtai gyvūnų gyvybių ir surasti namai šimtams beglobių. Tai ypač reikšminga dabar, kai vien per 2012 metus dvigubai išaugo šeimininkams nebereikalingų gyvūnų skaičius, kurį įtakojo emigracija bei atsakomybės stoka. Todėl Ilona stengiasi ne tik gelbėti mažuosius mūsų brolius, bet ir šviesti visuomenę apie atsakomybę už gyvūnus, jų priežiūrą ir globą. Plačiau apie Iloną skaitykite čia...

Vesta Auškalnienė – Didžiausios Lietuvoje savanoriškos gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ įkūrėja ir vadovė. 

2006 m. pradėjusi gyvūnų gelbėjimo veiklą, Vesta Auškalnienė per keletą metų įkūrė ir išvystė didžiausią Lietuvoje savanoriškos gyvūnų globos organizaciją, šiandien jungiančią penkis filialus, kuriuose prieglobstį randa neatsakingų šeimininkų palikti ir neprižiūrimi gyvūnai iš visos Lietuvos. Vadovaujama Vestos „Lesė“ per keletą savo veiklos metų surado namus tūkstančiams beglobių gyvūnų. Organizacija didelį dėmesį skiria tam, kad beglobių gyvūnų problema Lietuvoje keistųsi iš pagrindų: švietėjiškomis akcijomis ugdo visuomenės atsakomybės už augintinius jausmą, gyvūnų sterilizacijos programomis humaniškai mažina benamių gyvūnų skaičių mūsų kiemuose. Plačiau apie Vestą skaitykite ją pristatančioje projekto visuomenės veikėjų kategorijos skiltyje (spausti čia).

Kur kas geriau už mus apie savo veiklą gali papasakoti pati Vesta ir jos bendraminčiai mūsų parengtame projekto „Yra šalis“ vaizdo reportaže apie ją – daugiausiai jūsų palaikymo balsų sulaukusią Visuomenės veikėjų kategorijos asmenybę. Kviečiame žiūrėti jautrų ir šiltą vaizdo reportažą apie šią moterį, neatsakingų šeimininkų paliktiems ir myriop pasmerktiems gyvūnams grąžinančią teisę gyventi.