Chemikui iš Lietuvos – garbingas tarptautinis apdovanojimas

Baltijos asamblėjos premijos – prestižinis kasmetinis trijų Pabaltijo šalių literatūros, meno bei mokslo kūrėjų veiklos įvertinimas. Dar 1992-aisiais metais įsteigta premija skirta pagerbti išskirtiniais pasiekimais literatūroje, mene bei moksle pasižymėjusius kūrėjus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, skleisti žinias apie jų pasiekimus visuomenėje. Šiandien iškilmingoje Baltijos asamblėjos sesijoje Taline (Estija) tradiciškai bus įteiktos trys premijos:

Džiaugdamasis Baltijos Asamblėjos premija, KTU išplatintame pranešime spaudai 50 išradimų autorius prof. J. V. Gražulevičius išliko kuklus ir teigė įnešantis tik nedidelį indėlį į savo srities mokslą, o didžiuosius atradimus paliekantis ateities kartoms.

„Baltijos Asamblėjos premija yra didelis mano vadovaujamos mokslo grupės darbų įvertinimas. Malonu, kad man, bene pirmajam iš KTU mokslininkų, pavyko gauti šį apdovanojimą. Taip pat malonu atsidurti vienoje gretoje su tokiais iškiliais Lietuvos mokslininkais, kaip biochemikas Juozas Kulys (skaityti prof. J. Kulio pristatymą projekte „Yra šalis“), fizikas Algis Piskarskas (skaityti prof. A. Piskarsko pristatymą projekte „Yra šalis“), literatūros mokslininkas Leonardas Sauka, kurie yra ankstesnių metų šios premijos laureatai“ – teigia profesorius.

Vienam žymiausių Lietuvos chemikų ši premija nėra pirmas tokio aukšto lygio mokslinės veiklos įvertinimas. Profesoriaus darbai net dukart buvo įvertinti Lietuvos mokslo premijomis (1997 m. – už darbą „Organinių fotopuslaidininkių sintezė ir savybės“, 2008 m. – „Naujos organinės medžiagos optoelektronikai“), mokslininkas yra pelnęs ir ne vieną stipendiją.

„Jau senokai dirbame organinių puslaidininkių sintezės, tyrimų ir taikymų srityse. Per netrumpą laikotarpį mums pavyko ši tą nuveikti. Sukūrėm nemažai efektyvių organinių puslaidininkių. Vieni iš jų pasirodė labiau tinkami lazerinių spausdintuvų fotoreceptoriams, kiti – šviesos diodams, treti – hibridiniams ar organiniams saulės elementams. Vykdėme ir vykdome daug įvairių projektų, daugiausia su užsienio partneriais. Tai projektai ir su didelėmis tarptautinėmis kompanijomis, ir ES bendrųjų bei tarpvalstybinių programų projektai“ – apie savo veiklą pasakoja chemikas.

Savo darbais mokslininkas nemažai prisidėjo prie to, kad tokie iš pažiūros vis dar fantastiški išradimai, kaip suvyniojami televizoriai ar šviečiantys langai, netolimoje ateityje taptų realybe: 

– Šviečiantys langai, suvyniojami televizoriai ar saulės energija varomi automobiliai ir yra tie prietaisai, kurie iš fantastikos srities intensyviai veržiasi į mūsų buitį. Mūsų laboratorijose su fantastika besiribojančius prietaisus kurs ateities kartos. Tuo tarpu mes stengiamės įnešti savo mažą indėlį į šios srities mokslo pasiekimus šiandien, – pasakoja prof. J. V. Gražulevičius.

Santūrus profesorius išlieka ir kalbėdamas apie ateities planus: 

– Mano artimiausi darbai – užtikrinti darbingą atmosferą mokslo grupėje bei visoje KTU Polimerų chemijos katedroje, pasirūpinti pakankamu finansavimu, garbingai įvykdyti dabartinius mokslo projektus, nuolat gerinti publikacijų kokybę ir... pamažu ruoštis tam gyvenimo etapui, kai nereikės kasdien eiti į darbą. Kolega KTU profesorius Saulius Kitrys žadėjo pamokyti žvejoti... – teigia 2014 m. Baltijos asamblėjos Mokslo premijos laureatas.

Nuoširdžiai sveikiname profesorių su šiuo garbingu jo mokslinės veiklos įvertinimu bei linkime sėkmės ateities projektuose!

Plačiau apie profesorių ir jo veiklą skaitykite jį pristatančioje projekto Inžinierių kategorijos skiltyje

(spausti čia)

*Remtasi KTU pateikiama informacija.