Lietuvos biochemikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Vienas aktyviausių pastarojo dvidešimtmečio Lietuvos chemijos srities mokslininkų akademikas Juozas Kulys daug nusipelnė ne tik fundamentaliosios chemijos (fermentų chemijos, cheminės ir fermentinės katalizės ir kt.) labui, bet ir kaip chemikas praktikas. 57 patentuotų išradimų autorius kuria biojutiklius, turinčius daug praktinės reikšmės medicinai, aplinkosaugai ir kitoms žmonijai opioms sritims.
Mokslinė veikla
Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: cheminė ir fermentinė kinetika, biologinis elektronų transportas, biojutikliai, biotechnologija, kompiuterinė biologija.
Per įspūdingą savo mokslinės veiklos istoriją yra paskelbęs daugiau nei 395 mokslinius straipsnius (iš jų 186 anglų k.), pacituotus 3379 kartus. Jis yra 57 išradimų, patentuotų Rusijoje, Lietuvoje ir ES, autorius. Parašė keletą didelės mokslinės reikšmės knygų: „Analitinės sistemos imobilizuotų fermentų pagrindu“ (1981 m., rusų k.), „Biokatalizė organinių junginių elektrochemijoje“ (su V. Razumu, 1983 m., rusų k.), „Bioamperometrija“ (su V.Razumu, 1986 m., rusų k.), „Fermentinis elektrono pernešimas“ (su N. Čėnu, 1988 m., rusų k.), „Matematinis biosensorių modeliavimas“ (su R. Baronu ir F. Ivanausku, 2010 m., anglų k.).
Mokslinį darbą J. Kulys dirbo ir užsienyje: Braunšveigo biotechnologijos centre (Vokietija, 1988, 1990 m.), Kranfildo technologijos institute (D. Britanija, 1990 m.), Miuncheno technikos universitete (Vokietija, 1990 m.), dirbo konsultantu „Novo Nordisk A/S“ (Danija, 1991, 1992–1994 m.).
Pedagoginė veikla
VGTU profesorius. Vadovavo 17 apgintų mokslų daktaro disertacijų.
Kitos pareigos
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys.
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) narys.
VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto tarybos narys.
Europos mokslo fondo gyvybės sekcijos nuolatinio komiteto narys.
Aukštųjų mokyklų studijų programų reglamentų rengėjas, studijų programų ekspertas.
LMT, LMA projektų ekspertas.
Europos Biotechnologų federacijos narys.
Europos taikomosios biokatalizės draugijos narys.
Lietuvos biochemikų draugijos narys.
Lietuvos biotechnologų asociacijos narys.
Žurnalo „Biosensors&Bioelectronics“ redaktorius, žurnalų „The Open Nanoscience Journal“, „The Open Enzyme Inhibition Journal“, „The Open Biotechnology Journal“, „Biologija“ ir „Nonlinear analysis. Modelling and Control“ redakcinių kolegijų narys.
Įvertinimas
1987 m. Valstybinė mokslo premija.
1995 m. Baltijos asamblėjos mokslo premija.
2002 m. Lietuvos mokslo premija.