Inicijavo Istorijos fakulteto žurnalistikos katedrų reorganizavimą į Žurnalistikos institutą, aktyviai dalyvavo steigiant VU Komunikacijos fakultetą. Buvo Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Žurnalistikos centro direktorius. Parašė 10 dokumentinių knygų, didžioji dalis jų – apie apie kultūros ir meno žmones.

Žurnalistinė veikla

1964–1971 m. dirbo „Sporto“ laikraščio, 1967–1971 m. – „Švyturio“ žurnalo korespondentu. 

1970 m. Vilniaus V. Kapsuko universiteto Istorijos-filologijos fakultete baigė žurnalistiką. Nuo 1971 m. universitete dėstė partinės ir sovietinės spaudos istoriją, vėliau – žurnalistikos teoriją, kino teoriją ir istoriją, žurnalistikos etiką.

1978 m. Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute apgynė disertaciją „Lietuvos TSR kino publicistikos istorija“, menotyros mokslų kandidatas. 

1978–1979 m. stažavosi Sorbonos universitete. 1982 m. suteiktas docento vardas. 

1984 m. rugsėjo 1 d. – 1991 m. rugpjūčio 31 d. – Radijo ir televizijos žurnalistikos katedros vedėjas. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) narys, nuo 1990 m. LŽS valdybos prezidiumo narys. 

1990–1992 m. – Lietuvos radijo ir televizijos valdybos pirmininkas, 1992–1995 m. – generalinis direktorius.

1991 m. inicijavo abiejų VU Istorijos fakulteto žurnalistikos katedrų reorganizavimą į Žurnalistikos institutą, aktyviai dalyvavo steigiant VU Komunikacijos fakultetą. 1991 m. rugsėjo 1 d. – 1992 m. rugpjūčio 31 d. – VU KF Žurnalistikos instituto direktorius.

 Nuo 1994 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.

1995 m. – dienraščio „Lietuvos rytas“ politinis apžvalgininkas.

1995 m. įkūrė Lietuvos žurnalistikos centrą, buvo jo direktorius.

 1996–1998 m. – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininkas.

Literatūrinė veikla

Parašė ir išleido publicistinio pobūdžio biografinių knygų (apie poetą ir diplomatą Oskarą Milašių, poetą Jurgį Baltrušaitį, aktorių Bronių Babkauską, režisierių Vytautą Žalakevičių), atsiminimų knygą „Prarasto laiko nebūna“ (2004 m.).

Įvertinimai

1985 m. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko premija už knygą „Iliuzijų mugėje“.

1996 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.

2002 m. Vytauto Gedgaudo premija.

2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius.

2005 m. Juozo Tumo-Vaižganto premija už knygą „Prarasto laiko nebūna“.

Nuo 2002 m. birželio 1 d. Vyriausybės nutarimu jam skirta pirmojo laipsnio valstybinė pensija.