Lietuvos karininkas, vienas iš mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kūrėjų, dimisijos brigados generolas.
(A. Pliadžio nuotr.)
Vienas iš nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjų. 1990 m. įkūrė karinį techninį klubą, šiandien vadinamą mechanizuotąja pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“, ir tapo pirmuoju jos vadovu. Buvęs imtynininkas, daugkartinis Lietuvos, Europos ir pasaulio dziudo ir sambo čempionas.
Tarnybą to meto SSRS kariuomenėje Česlovas Jezerskas pradėjo 1968 m. gegužės mėn. Kariuomenėje buvo sudarytos sąlygos treniruotis, dalyvauti varžybose ir už tai gauti atlyginimą, todėl liko joje kaip liktinis, o vėliau jam buvo suteiktas karininko laipsnis. 1984 m. baigė Riazanės (Rusija) oro desanto karo mokyklą, 1993 m. išklausė JAV Valstybės departamento antiteroristinės programos kursą, 1996 m. baigė Rusijos Federacijos Generalinio štabo akademiją, o 2006 m. – ir NATO Gynybos koledžą Romoje (Italija).
1989 m. tarnyba sovietinėje kariuomenėje jam pasidarė nesuderinama su jo, kaip Lietuvos piliečio, siekiais, todėl išėjo iš sovietų kariuomenės ir įsitraukė į Krašto apsaugos departamento kūrimo veiklą. 1990 m. gegužės mėn. Krašto apsaugos departamento generalinio direktorius įsakymu įkūrė karinį techninį klubą, kuris buvo kaip priedanga karinėms formuotėms kurti. Šios formuotės 1991 m. tapo Mokomuoju junginiu. Vėliau krašto apsaugos ministro įsakymu junginys buvo reorganizuotas į Lauko kariuomenės brigadą. 1992 m. birželio mėn. Lauko kariuomenės brigada buvo pavadinta „Gelžinio Vilko“ vardu. 1992 m. lapkričio 18 d. Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo nutarimu Česlovas Jezerskas buvo paskirtas brigados vadu. 2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis. Krašto apsaugos sistemoje įvairias pareigas ėjo iki 2007 m. gegužės 29 d., kuomet išėjo į atsargą. 2009 m. metų vasario mėn. Iškėlė save kandidatu į Lietuvos Respublikos Prezidentus.
Kita veikla
Triskart tapo Pasaulio sambo imtynių (savigynos) čempionu (1973–1975 m.), Europos čempionu (1972 m.) ir laimėjo daug tarptautinių dziudo ir sambo varžybų. Dalyvaudavo dziudo ir savigynos (sambo) antro pusvidutinio, pirmo vidutinio, antro vidutinio svorio kategorijų varžybose. 5 kartus tapo Lietuvos savigynos čempionu (1971 m., 1973–1974 m., 1977 m., 1979 m.), Pabaltijo savigynos čempionu (1971 m.), 2 kartus TSRS savigynos čempionu (1972 m., 1975 m.), Lietuvos dziudo imtynių (vidutinio svorio kategorija) čempionas (1972 m.).
Tarnybos metu buvo sporto instruktorius bei fizinio ir kovinio rengimo viršininkas.
Įvertinimai
Sausio 13-osios atminimo medalis (1992 m.).
Vyčio kryžiaus 5 laipsnio ordinas (1993 m.).
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1995 m.).
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius (2005 m.).
Apdovanotas Šaulių žvaigžde, medaliu „Už nuopelnus“, medaliu „Už pasižymėjimą“, proginiu Lietuvos stojimo į NATO medaliu, „Geležinio Vilko“ garbės ženklu, garbės ženklais „Už Rusijos kariuomenės išvedimą“, „Garbės savanorio“, Lietuvos šaulių sąjungos „Parlamento gynėjo“ ir kitais medaliais.