Lietuvos filologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Buvęs Lietuvių kalbos komisijos (LKK) narys, ekspertas.
Žymus sinchroninės ir diachroninės lietuvių kalbos sintaksės autoritetas, daugelio jau klasikiniais tapusių darbų, tame tarpe ir akademinės lietuvių kalbos gramatikos, autorius.
Profesorius apibendrino dalyvių tyrimus lietuvių ir kitose baltų kalbose, šiomis temomis paskelbė darbų lietuvių ir užsienio filologiniuose leidiniuose. Pasak jo, žmonės dažnai pastebi nelietuvišką žodį, bet ne visada mato nelietuvišką konstrukciją. Todėl kalbant apie lietuvių kalbos savitumą ir jos ugdymą reikėtų nuolat priminti, kokia svarbi yra sintaksė.
Mokslinė veikla
Nuo 1983 m. – Milano kalbotyros draugijos narys korespondentas, nuo 1991 m. – Lietuvos mokslo tarybos narys.
Skaitė paskaitas Kauno Vytauto Didžiojo universitete (1995–1996 m.), Čikagos ir Kalifornijos (1988 m.), Pizos (1990 m.), Genujos (1994 m.), Florencijos, Parmos ir Potencos (1990, 1994 m.), Stokholmo (1995 m.) universitetuose. Aštuonių apgintų daktaro disertacijų mokslinis vadovas.
Pagrindinės mokslinio darbo kryptys
Lietuvių kalbos istorinė sintaksė, teorinė ir normatyvinė gramatika.
Įvertinimas
1983 m. LTSR valstybinė premija.
1999 m. Lietuvos mokslo premija.
1998 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas.