Mokslininkai - Prof. habil. dr. Audrius Dubietis

271
dubietis

Prof. habil. dr. Audrius Dubietis

Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Lazerinių tyrimų centro ultratrumpųjų šviesos impulsų optikos grupės vadovas.

Pasiūlė faziškai moduliuotų šviesos impulsų parametrinio stiprinimo metodą, kurį diegia svarbiausi itin galingi lazerių centrai (Didžiojoje Britanijoje, Japonijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Rusijoje ir kt.). Išplėtojo šviesos gijų, netiesinių kūginių bangų, impulsinių Beselio pluoštų saviveikos teoriją ir eksperimentinius tyrimus bei praktinį taikymą. Teoriškai ir eksperimentiškai ištyrė lokalizuotųjų šviesos darinių – netiesinių X-bangų – savaiminį susidarymą intensyvių šviesos impulsų saviveikos metu. Nagrinėja keturių bangų parametrinę šviesos sąveiką skaidriose izotropinėse terpėse, daugiagijų šviesos pluoštų sklidimą ir jų valdymą. 

Pagrindinė A. Dubiečio mokslinių tyrimų tema – netiesinė optika. Ši mokslo sritis tyrinėja, kaip ypač intensyvus lazerio šviesos pluoštas ar blyksnis (impulsas) elgiasi kietuosiuose kūnuose, skysčiuose ir dujose.  A. Dubietis tyrinėja kai kuriuos netiesinius optinius reiškinius – netiesines kūgines šviesos bangas, šviesos gijas ir šviesos kulkas. Išsamesnis šių optinių reiškinių pažinimas leis kurti tobulesnius lazerius, kurių pluoštai geriau įveiks kai kurias kliūtis.

Galimas platus šviesos kulkų taikymas – nuo informacinių technologijų, nanotechnologijų iki atmosferos tyrimų. Pavyzdžiui, teršalų diagnostikai naudojamų lazerių veikimo atstumą riboja atmosferoje esančios dalelės (rūkas, debesys, smogas), kurios išsklaido šviesą – štai čia padėtų šviesos kulkos, sugebančios „atsikurti“ už kliūties, tad toks lazeris „matytų“ teršalus daug toliau. Kita šių netiesinių reiškinių panaudojimo sritis – medicina. Žmogaus kūne esančios ląstelės yra skaidrios, tačiau jos sklaido šviesą, todėl A. Dubiečio nagrinėjama sritis gali padėti kurti geresnius neinvazinius įvairių ligų diagnozavimo bei vaistų pernašos prietaisus. Dar viena, šiek tiek paslaptingesnė ir labiau susijusi su jų pavadinimu šviesos kulkų panaudojimo sritis – karo pramonė. Mat intensyvi lazerio spinduliuotė sugeba jonizuoti (suskirstyti į teigiamus ir neigiamus krūvininkus) dujas, o to pakanka, kad daug lengviau jomis pradėtų tekėti elektros srovė. Panašiai kaip žaibo atveju, šviesos kulkos gali sukurti kanalą dujose, kuriuo galima nukreipti elektros išlydį. 

„Fizika yra tarsi skiepai nuo kvailumo – ji ugdo kritinį mąstymą“, – šmaikštauja A. Dubietis. Pasak jo, fizikos supratimas žmogaus smegenyse suformuoja tam tikrą įvykių ir daiktų perpratimo algoritmą, kuris padeda lengvai suvokti bet kokią situaciją ir prie jos prisitaikyti.

 

Domėjimosi sritis

Netiesinė optika, ultratrumpųjų šviesos impulsų parametrinė generacija ir stiprinimas, lokalizuotos bangos ir solitonai, šviesos saviveikos reiškiniai, atmosferos fizika ir optika.

 

Publikacijos

Paskelbė daugiau kaip 90 mokslinių straipsnių (citavimo indeksas viršija 1200).

 

Įvertinimas

2004 m. Nacionalinės mokslo premijos laureatas.

comments powered by Disqus

Siūlyk kandidatą!