Mokslininkai - Prof. dr. Viktoras Algirdas Sniečkus

100
victorsnieckus520x726

Prof. dr. Viktoras Algirdas Sniečkus

Lietuvių kilmės chemikas, organinės chemijos mokslų daktaras, LMA užsienio narys, Queen’s universiteto Kanadoje profesorius emeritas.

Vienas garsiausių lietuvių kilmės chemikų pasaulyje. Profesoriaus darbai įnešė svarų indėlį į organinės chemijos vystymąsi, jo susintetintus junginius naujų vaistų kūrimui naudoja pasaulinės farmacijos kompanijos. Nors jau kelis dešimtmečius dirba Kanadoje, prof. Sniečkus iki šiol glaudžiai bendradarbiauja su gimtosios šalies mokslininkais, padeda jiems megzti tarptautinius ryšius, gauti lėšų moksliniams darbams, organizuoja Lietuvoje mokslines konferencijas, sulaukiančias net Nobelio premijos laureatų dėmesio.

Viktoras Algirdas Sniečkus gimė Kaune, lietuvio ir estės šeimoje. Vaikystę II-ojo pasaulinio karo metais praleido Vokietijoje, iš ten pasitraukė į vakarus. 1959 m. baigė Albertos universitetą Kanadoje, 1961 m. – magistro studijas Berklio universitete Kalifornijoje (JAV), 1965 m. Oregono universitete (JAV) įgijo chemijos mokslų daktaro laipsnį. 30 metų profesorius dirbo Waterloo universitete Kanadoje, kur ir pradėjo savo akademinę veiklą. 1998 m. jis persikėlė į Queen’s universitetą Kingstono mieste Kanadoje, kur toliau sėkmingai tęsia organinės chemijos tyrinėjimus.

 

Mokslinė veikla

Pagrindinės prof. V. Sniečkaus mokslinių interesų sritys – tai organinių junginių sintezės reakcijos, tiesioginės metalo prijungimo reakcijos, gamtinių junginių sintezė, naujų asimetrinės sintezės ligandų paieška ir kt. Profesorius kuria naujus sintezės metodus, kurie galėtų būti pritaikomi farmacijos pramonėje, būtų produktyvūs naujų vaistų kūrimui.

Jis pats yra kai kurių sintezės metodų pradininkas ar bent jau pateikęs reikšmingų tų metodų patobulinimų, kai kurios reakcijos vadinamos jo vardu. Viena jų – profesoriaus „išrasta“ ortometalinimo reakcija (angl. directed ortho metalation), padedanti gauti junginius, kurių kitais būdais gauti neįmanoma. Tie junginiai gali būti naudojami farmacijoje ir kitose srityse. Keletas profesoriaus išradimų buvo sėkmingai komercializuoti.

Tokiomis organinės sintezės temomis profesorius yra publikavęs per tris šimtus mokslinių straipsnių bei per 60 mokslinių apžvalgų prestižiškiausiuose chemijos mokslo žurnaluose, yra parašęs 3 knygas.

Nors jau kelis dešimtmečius dirba Kanadoje, prof. V. Sniečkus iki šiol palaiko glaudžius ryšius su gimtąja šalimi ir jos mokslininkais, padeda jiems megzti tarptautinius ryšius, gauti lėšų moksliniams darbams. Profesoriaus iniciatyva mūsų šalyje buvo surengta keletas tarptautinių konferencijų, kurių metu skaityti paskaitas mūsų studentams atvyko Nobelio premijų laureatai.

 

Pedagoginė veikla

Ilgametis organinės chemijos disciplinų dėstytojas-profesorius Waterloo ir Queen’s universitetuose Kanadoje, kviestinis įvairių pasaulio universitetų (tarp jų ir Vilniaus) organinės chemijos profesorius.

Parengė per šimtą chemijos mokslo daktarų ir magistrantų, vadovavo daugiau nei šimto mokslo daktarų podoktorantūriniams moksliniams darbams.

 

Kita veikla

Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys.

Mokslo žurnalų „Science of Synthesis“, „SYNFACTS and SYNLETT“, „Canadian Journal of Chemistry“, „Polycyclic Aromatic Compounds“ redaktorius.

Vienas iš Baltijos organinės sintezės konferencijos (Balticum Organicum Syntheticum), sukviečiančios žymiausius pasaulio organinės sintezės specialistus, Nobelio premijos laureatus, sumanytojų ir organizatorių.

 

Įvertinimas

LDK Gedimino ordino Karininko kryžius (2002 m.).

Alfredo Badero vardo organinės chemijos apdovanojimas (1993 m.).

Humboldto vardo premija (1996 m.).

R. U. Lemieux vardo organinės chemijos premija (1997 m.).

Tarptautinės heterociklų chemijos draugijos premija (2001 m.).

ACS Arthur C. Cope mokslo premija (2001 m.).

AstraZeneca apdovanojimas už nuopelnus organinės sintezės srityje (2001 m.).

Vokietijos chemikų draugijos teikiamas Arfvedson-Schlenk vardo apdovanojimas (2003 m.).

Lietuvos mokslo premijos užsienio lietuviams laureatas (2010 m.).

„Globalios Lietuvos“ apdovanojimų Mokslo ir technologijų kategorijos laureatas (2012 m.).

Ir kt.

comments powered by Disqus

Siūlyk kandidatą!