Mokslininkai - Prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas

431
bumbl E. Genio nuotr.

Prof. dr. (HP) Alfredas Bumblauskas

Lietuvos istorikas, VU Istorijos fakulteto prodekanas, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, profesorius.

Mokslinių tyrimų kryptys: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, reformacija, istoriografija, istorijos teorija ir didaktika. Knygų „Istoriografija ir atvira visuomenė“ „Tarp istorijos ir būtovės: studijos prof. E. Gudavičiaus 70-čiui“, „Vilniaus universitetas 1579–1999“ autorius bei sudarytojas, sukūręs istorijos dėstymo vidurinėse mokyklose koncepciją, pagrindė ir reorganizavo istorijos studijų sistemos reformą. Lietuvos televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ vienas iš kūrėjų.

(E. Genio nuotr.)

1987 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Reformacijos genezė LDK“. 1993 m. įkūrė Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedrą, tapo jos vedėju, o nuo 2002 m. pradėjo eiti katedros profesoriaus pareigas, 2008 m. atliko habilitacijos procedūrą tema „Lietuvos istorijos modeliai XIX–XX a. istoriografijoje”. 1994 m. stažavosi Bielefeldo bei Greifsvaldo (Vokietija) universitetuose ir užmezgė iki šiol trunkančius ryšius su Vokietijos istorikais. Nuo 2006 m. vadovauja Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamam lituanistinių tyrimų projektui „LDK paveldo dalybos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija: modernių valstybių tautų ir etninių mažumų tapatybės istoriniuose kontekstuose“. 1988–1990 m. kūrė TV laidų ciklą „Lietuvos istorija“, 1993–2004 m. – TV laidų ciklą „Būtovės slėpiniai“, 2005–2009 m. vedė TV laidas „Amžių šešėliuose”. 1997 m. Kultūros ministerijos užsakymu parengė Lietuvos Tūkstantmečio programą, kurioje numatyti leidybos, paminklosaugos, istorijos žinių skleidimo vizualinių formų, specialistų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo, vizualinės istorijos centro sukūrimo projektai, o 1998 m. – Gyvosios istorijos programą: istorinė kultūra šiuolaikinės sąmonės formavimui. 1997–1998 m. programai „Švietimas Lietuvos ateičiai“ vykdė projektą „Istorikos“ (istorijos teorijos ir didaktikos) atsinaujinimas mokyklai“. 1998–2000 m. UNESCo programai „Memory of the world“ vykdytas projektas „Lietuvos vaizdinė atmintis“, skirtas lituanistinės vizualinės medžiagos paieškoms užsienyje. 2000 m. vykusiai Europos kultūros tūkstantmečio virtualiai parodai parengė internetinius projektus „Lietuvos statutai“ bei „Lietuva ir Europos ribos žemėlapiuose“, o tais pačiais metais Vokietijoje vykusiai pasaulinei parodai „Expo 2000“ – internetinius projektus „Lietuvos istorija – tolerancijos istorija“ ir „Lietuva ir pasaulis“. Dalyvavo asociacijos „Europos judėjimas Lietuvoje“ veikloje, buvo vienas iš Lietuvos europinių integracinių procesų istorinės koncepcijos kūrėjų ir Lietuvos pristatymui užsienyje skirtų renginių organizatorių. Kartu su Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Vokietijos ambasada jis surengė dokumentinę parodą „Lietuva Europos kelyje: istorinė retrospektyva“. Profesorius aktyviai dalyvavo referendumo dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą kampanijoje.

 

Narystė

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto istorijos komisijos narys (nuo 2001 m.).

Lietuvos banko pinigų projektavimo ir gamybos komisijos narys (nuo 2002 m.).

Visuotinės lietuvių enciklopedijos konsultantas (nuo 2001 m.).

Istorijos fakulteto tarybos (nuo 1990 m.), Vilniaus universiteto senato (nuo 1990 m.), Lietuvos istorijos instituto (nuo 2003 m.) ir Vilniaus Dailės akademijos (nuo 2003 m.) tarybų narys.

Aktualių visuomenės istorinės kultūros projektų ekspertas. Profesorius taip pat yra žurnalų „Kultūros barai”, „Lietuvos istorijos studijos“, „Przegląd Wschodni“, „Studia Slavica et Balkanica Petropolitana“ redkolegijų narys.

 

Įvertinimas

1998 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (už televizijos laidų „Būtovės slėpiniai“ kūrimą).

1999 m. Simono Daukanto literatūrinės premijos laureatas.

2003 m. Lietuvos Respublikos Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius

2006 m. Belgijos Karūnos ordino Komandoro kryžius.

Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio, Karininko ir Komandoro kryžių kavalierius.

2001 m. apdovanotas Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Seimų parlamentinės asamblėjos premija.

2007 m. žurnalo „Przegląd Wschodni“ Aleksanderio Gieysztoro vardo premija.

comments powered by Disqus

Siūlyk kandidatą!