Aronas Kliugas gimė 1926 m. Želvoje (Ukmergės raj.), Lietuvos žydų šeimoje. Būdamas dviejų metų amžiaus, su tėvais persikėlė gyventi į Pietų Afriką. Witwatersrando universitete Johanesburge pradėjo studijuoti medicinos mokslus, tačiau netrukus susidomėjo biochemija bei chemija. Baigęs jų studijas, išvyko siekti magistro laipsnio fizikos srityje į Keiptauno universitetą Pietų Afrikos Respublikoje (PAR). Studijų jame metu, Aroną Kliugą sužavėjo kristalografijos mokslas. Įgijęs magistro laipsnį, jis liko Keiptaune toliau gilinti žinių ir dirbti mokslinio darbo kristalografijos srityje. 1949 m. Aronas Kliugas persikėlė dirbti į prestižinį Kembridžo universitetą, kur įgijo mokslų daktaro laipsnį, profesoriaus akademinį vardą ir kuriame garbingas profesoriaus emerito pareigas eina iki šiol.

Mokslinė veikla

1953 m. Aronas Kliugas pradėjo dirbti kartu su viena iš DNR struktūros atradėjų Rozalinda Franklin. Kartu jiedu ėmėsi tyrinėti tabako mozaikos viruso struktūrą. Ši patirtis visam gyvenimui pažadino profesoriaus Kliugo susidomėjimą virusų pasauliu. Vėliau jis jau vienas tęsė šio spiralinės struktūros viruso tyrimus, tyrinėjo sferinių virusų struktūros susiformavimą, kartu su J. D. Bernaliu ištyrinėjo poliomielitą sukeliantį poliovirusą. Jo mokslininkų grupė buvo vieni pirmųjų, atradusių transportines RNR molekules, vėliau tyrinėjo katalitines RNR molekules – ribozimus.

Tačiau vienas svarbiausių profesoriaus Kliugo nuopelnų mokslui buvo kristalografinės elektroninės mikroskopijos metodų sukūrimas. Jis sugalvojo būdą, kaip derinant elektroninę mikroskopiją ir rentgeno spindulių difrakciją atkurti trimatę struktūrinę medžiagos informaciją iš dvimačių elektroninių mikrografijų. Tai atvėrė kelius viso pasaulio mokslininkams išspręsti iki tol neįmanoma laikytą problemą – nustatyti struktūras biologiškai ir mediciniškai svarbių medžiagų, kurių nepavykdavo nustatyti iki tol vyravusiais rentgeno spindulių difrakcijos metodais. Už šį pasiekimą 1982 metais Aronui Kliugui buvo suteikta chemijos srities Nobelio premija.

Ne ką mažiau svarbus ir kitas profesoriaus Kliugo atradimas – cinko-pirštų baltymai. Cinko-pirštų baltymai – tai klasė baltymų, kurie specifiškai jungiasi prie tam tikrų DNR sekų. Šis atradimas leido sukurti visą eilę sintetinių baltymų, specifiškų įvairioms DNR sekoms, kurie šiuo metu yra puikiai taikomi tikslinei įvairių ligų gydymo terapijai bei sudaro galimybę reguliuoti norimų genų pasireiškimą.

Kitos pareigos

1995–2000 m. – D. Britanijos Karališkosios draugijos prezidentas.

1986–1996 m. – Kembridžo universiteto molekulinės biologijos laboratorijos vadovas.

GeneProt tarybos narys.

Prancūzijos mokslų akademijos užsienio narys.

Max’o Planko draugijos Mokslo pažangai užsienio narys.

Įvertinimai

1973 m. Heinekeno premija už nuopelnus medicinai.

1981 m. jam suteiktas „Louisa Gross Horwitz“ apdovanojimas.

1982 m. gavo Nobelio premiją chemijos srityje už kristalografinės elektroninės mikroskopijos išradimą ir jos svarbą nukleorūgščių–baltymų kompleksams tirti.

1985 m. suteiktas Copley medalis.

1988 m. suteiktas Britų imperijos riterio titulas.

1995 m. paskirtas D. Britanijos ordinas „Už nuopelnus“.

2005 metais jis buvo apdovanotas auksiniu Pietų Afrikos ordinu „Mapungubwe“ už išskirtinius pasiekimus medicinos srityje.