Pasaulis mini vieną svarbiausių datų medicinos istorijoje

DNR – tai kiekvienoje ląstelėje slypinti paveldima informacija, kuri yra esminė gyvybės sąlyga. Gyvybė nuo negyvybės būtent tuo ir skiriasi, kad turi savyje iš kartos į kartą perduodamos genetinės informacijos, veikiančios kaip programa, pagal kurią iš vos vienos ar dviejų ląstelių išsivysto sudėtingi daugialąsčiai augalai, gyvūnai, išsivystome ir mes, žmonės.

Apie DNR ir genetikos reikšmę civilizacijai, paveldimas ir įgyjamas mūsų savybes bei bruožus, lietuvių skirtumus nuo kitų planetos gyventojų, net 98 proc. siekiantį žmonių tapatumą su beždžionėmis bei begalę kitų įdomių dalykų sykį jau kalbėjomės su vienu daugiausiai jūsų palaikymo balsų pelniusių projekte pristatomų mokslininkų – akademiku prof. habil. dr. Vaidučiu Kučinsku:

DNR diena balandžio 25-ąją minima neatsitiktinai. Lygiai prieš 62-ejus metus, 1953-jųjų balandžio 25 d., prestižiniame mokslo žurnale „Nature“ mokslininkai Džeimsas Watsonas ir Francis Krikas publikavo pačių nustatytą DNR molekulės struktūrą. Šis įvykis sukėlė perversmą biologijos moksluose ir paleido naujų reikšmingų atradimų bei biomedicinos technologijų vystymosi grandinę. O lygiai prieš 12 metų, 2003-ųjų balandžio 25 d., minint penkiasdešimtąsias DNR struktūros nustatymo metines, buvo paskelbtos ir Žmogaus genomo projekto pabaigtuvės – buvo baigtas šifruoti žmogaus genomas. Tai buvo istorinis įvykis, pakeitęs mokslo požiūrį į žmogų, ligas ir, labai tikėtina, įgalinsiantis ateityje ženkliai pagerinti mūsų gyvenimo kokybę.

Pasaulinės DNR dienos proga šiandien džiaugiamės, kad ir Lietuvoje turime pasaulinio lygio mokslininkų, žengiančių koja kojon su minėtais atradimais bei prisidedančių prie genetikos mokslo vystymosi. Sveikiname juos su profesine švente ir reikšmingomis metinėmis! O jus, brangūs svetainės lankytojai, kviečiame susipažinti su šiais mokslininkais ir jų autoritetinga veikla: 

Visų pirma genetika mūsų šalyje šiandien neįsivaizduojama be jau minėto akademiko prof. Vaidučio Kučinsko. Žmogaus genomo tyrimų centrui šiandien vadovaujantis mokslininkas yra teisėtai laikomas žmogaus ir medicininės genetikos pradininku Lietuvoje. Profesorius pirmasis pradėjo mūsų šalyje tirti paveldimas žmonių ligas, ėmė taikyti šiuos tyrimus klinikinėje praktikoje, parengė visą būrį žmogaus ir medicininės genetikos specialistų ir gydytojų genetikų. Jo pastangomis Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje buvo sukurta paveldimų ligų diagnostikos ir genetinio konsultavimo sistema. Pastaraisiais metais profesorius pradėjo unikalų projektą, kurio metu bus iššifruotas statistinio lietuvio genomas. Plačiau apie prof. Vaidutį Kučinską skaitykite paspaudę čia.

Didelį indėlį į molekulinės genetikos mokslo vystymąsi pasauliniu mąstu įnešė ir kitas mūsų projekte pristatomas mokslininkas – Lietuvos biochemikas, VU Biotechnologijos instituto DNR modifikacijos tyrimo skyriaus vedėjas akademikas prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas.Jis – DNR modifikacijos tyrimų pradininkas Lietuvoje ir vienas iš šios srities autoritetų pasaulyje. 2012 m. Lietuvos mokslo bendruomenės buvo beveik vienbalsiai išrinktas Lietuvos dešimtmečio biologijos srities mokslininku. Profesorius visą gyvenimą paskyrė tam, kad išsiaiškintų, kaip veikia mūsų ląstelėse užkoduota genetinė informacija. Plačiau apie prof. Saulių Klimašauską skaitykite ir savo balsus skirkite paspaudę čia.

Lietuvos miškininkas, miško genetikas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus profesorius habil. dr. Alfas Pliūra – Lietuvos miškų puoselėtojas. Profesorius parengė ilgalaikę Lietuvos miškų išsaugojimo ir genetinių išteklių selekcijos programą, kuri nuo 2003 m. yra nuosekliai įgyvendinama mūsų šalyje. Atliko visą eilę mokslinių studijų, pateikė rekomendacijų, kaip išsaugoti konkrečias medžių rūšis, kaip racionaliai plėtoti miškų selekciją ir sėklininkystę mūsų šalyje. Plačiau apie prof. Alfą Pliūrą skaitykite ir savo balsus skirkite paspaudę čia.