Derliaus ponios šventė

Oninių šventės ištakos glūdi dar pagoniškoje Lietuvoje. Svarbiausias šventės akcentas – naujo derliaus surinkimo pradžia. Nuo kada liepos 26-ąją švenčiamos Oninės arba Pabaigtuvės, niekas nepasakys.

Pagal senoviškuosius papročius šv. Onos išvakarėse reikia švęsti, nes ta diena pagal tikėjimus – šv. Jokūbas ir per ją esą negalima nieko laukuose dirbti, kitaip perkūnas į sodybą įtrenks ir pelenais viską, ir derlių pavers. Tad – visi iki Jokūbo nepadaryti darbai užgriūdavo kitą dieną – jau per šv. Oną. Per Onines prasidėdavo rugiapjūtė, o Onų pasveikinti atvykusiems svečiams buvo patiekiamas skilandis su šviežiai raugintais agurkėliais. Tai prinokimo šventė, kada prisirpsta uogos, galima prisikasti šviežių bulvių ar išsikepti duonos iš naujo rugių derliaus. Jei metai pasitaikydavo geri, tuomet ir rugiapjūtė baigdavosi.

Pagal krikščioniškąją tradiciją tikima, jog šv. Ona, ištekėjusi už Joakimo, ilgai neturėjo vaikų. Pirmoji ir vienintelė jų duktė – Švč. Mergelė Marija. Anksti likusi našle, Ona užaugino dukterį Mariją, ja rūpinosi, mokė. Mirė, sulaukusi gilios senatvės, lengva mirtimi. Šv. Onos kultas susijęs su Marija. Kadangi savo įsčiose ji išnešiojo pasaulio viltį, Ona vaizduojama su žalios spalvos apdaru, paprastai – ilga suknia, dažnai – su knyga rankose, o greta jos – mergaitė, kurią ji moko skaityti ar glaudžia prie savęs, tarsi saugodama nuo gyvenimo negerovių. Šv. Ona yra daugelio tikinčiųjų globėja. Ji globoja visus žmones, dirbančius su medžiu. Kadangi pati saugojo Mariją, kaip brangenybę skrynelėje, todėl globoja kalnakasius. Motina Ona mokė Mariją palaikyti švarą, tad ji laikoma ir šluotų gamintojų globėja, o kadangi mergaitę taip pat mokė austi, siūti, nerti, tad į ją užtarimo kreipiasi ir visos audėjos, siuvėjos, nėrėjos. Tačiau ypač šv. Onos užtarimo prašo šeimos ir našlės – ji laikoma našlių bei šeimų globėja.

Ypatingą reikšmę turi ir pats Onos vardas. Išvertus iš hebrajų kalbos, jis reiškia „malonę“. Gal todėl ir metų laikas Oninėms – toks maloningas: gausus vasaros gėrybių, kai dar ilgi vasaros vakarai, kai galima susirinkus ilgai pabūti, dosniai pasivaišinti. Juk ne veltui išlikę priežodžiai: „Šventa Ona – duonos ponia“, „Šventa Ona – gera žmona: aptepa duoną su smetona“ ar „Šventa Ona – gera žmona: duoda pieno po uzboną“. Tai – turtingas laikas, ir moterys, pakrikštytos Onos vardu – turtingos savo gebėjimais šeimininkauti, įvairius gražumynus kurti.

Šv. Ona atneša visas vasaros gėrybes, todėl Onos vardas Lietuvoje yra labai įprastas, labai daug parapijų turi šv. Onos vardą. Mūsuose dar daug Onų ir Onučių. Turime Oną ir „Dešimt+“ projekte, kuri tikrai ne veltui nešioja tokį prasmingą vardą Tai nevyriausybinės organizacijos „Dingusių žmonių šeimų paramos centro“ įkūrėja ir centro Tarybos pirmininkė Ona Gustienė, kuri savo veikla siekia, kad Lietuvoje sumažėtų be žinios dingusių ir nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių žmonių skaičius, o visi nukentėję gautų visapusišką pagalbą ir palaikymą. Rūpinasi nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis integracija, konsultuoja dingusių žmonių artimuosius.

Sveikiname gerbiamą ONĄ Gustienę vardo dienos proga!

(Nuotr. Oninių ir Rugiapjūtės švenčių vaišių stalas, Šv. Onos ir Švč. Mergelės Marijos skulptūrėlė ir Klaudijaus Driskiaus nuotraukoje Šv. Onos bažnyčia Vilniuje).