Gegužės 3-ioji – Pasaulinė spaudos laisvės diena. Ją Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja paskelbė 1993 metais. Atkreipdama dėmesį į žurnalistų fizinį ir psichologinį saugumą, kovą su nebaudžiamumu už nusikaltimus prieš žodžio ir išraiškos laisvę, laisvo ir atviro interneto bei saugumo jame svarbą, šiais metais UNESCO paskelbė Pasaulinės spaudos laisvės dienos minėjimo temą „Saugiai kalbėti: užtikrinti išraiškos laisvę žiniasklaidoje“. Tuo primenama, kad pasaulyje yra šalių, kuriose spaudos laisvė ribojama: cenzūruojami leidiniai, persekiojami, sulaikomi ir net nužudomi žurnalistai, redaktoriai ir leidėjai. Per pastarąjį dešimtmetį pasaulio mastu buvo nužudyta daugiau kaip 600 žiniasklaidos atstovų, t. y. vidutiniškai kas savaitę nužudomas savo profesinę pareigą atliekantis žurnalistas. Pasaulinė spaudos laisvės diena gera proga skatinti ir plėtoti iniciatyvas už spaudos laisvę, įvertinti jos būklę pasaulyje, priminti šalių vadovams, kad būtina ją gerbti, o žiniasklaidai apmąstyti savo darbą metodų ir profesinės etikos aspektu.
Kaip viskas prasidėjo...
1991 m. gegužės 3 d. Afrikos žurnalistai susirinko į Namibiją, į regiono seminarą apie nepriklausomas ir pliuralistines informacijos priemones. Tuomet jie pasirašė deklaraciją, skatinančią visų pasaulio šalių valstybes užtikrinti spaudos laisvę ir demokratiją. Ši deklaracija tapo pirmuoju dokumentu, kuriame reikalaujama suteikti viso pasaulio žmonėms laisvę viešai išsakyti savo nuomonę ir turėti priėjimą prie įvairių nepriklausomų informacijos šaltinių.
Vitas Lingys...
Beveik prieš dvidešimt metų – 1993-ųjų spalio 12 dieną – Lietuvos žurnalistų bendruomenę ir visuomenę sukrėtė žurnalisto Vito Lingio nužudymas. V. Lingys, būdamas „Respublikos“ laikraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, kuravo teisėtvarkos temomis rašantį žurnalistų skyrių. Pats daug rašė apie nusikalstamų struktūrų susivienijimo – grupuotės „Vilniaus brigada“ – stambaus masto nusikaltimus. Didelį rezonansą visuomenėje turėjo nužudymą užsakiusio „Vilniaus brigados“ vadeivos Boriso Dekanidzės nuteisimas mirties bausme ir žudiko Igorio Achremovo pasmerkimas kalėti iki gyvos galvos. Tai buvo paskata drąsiau naudotis žodžio laisve žurnalistams, kurie rašė apie to meto kriminalinius nusikaltimus, daromus Lietuvoje.
... ir Giljermas Kanas
Minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną, nuo 1997 metų kasmet teikiamas UNESCO – Giljermo Kano pasaulio spaudos laisvės apdovanojimas (UNESCO/Guillermo Cano World Press Freedom Prize). Prizas įsteigtas pagerbiant Kolumbijos žurnalistą Giljermą Kaną Isazą (Guillermo Cano Isaza), kuris 1986 metais žuvo atlikdamas savo profesinę pareigą. Šiemet apdovanojimas bus įteiktas kalinčiai Etiopijos žurnalistei Reeyot Alemu.
Žodžio laisvė yra viena iš brangiausių mūsų teisių. Ja grindžiamos kitos laisvės. Ji yra žmogaus orumo pagrindas. Kiekvieno žmogaus teisė yra žinoti tiesą, gauti teisingą informaciją. Tą informaciją mums suteikia spauda, ten dirbantys žurnalistai. Jie visame pasaulyje pirmieji atsiduria įvykių centre, yra įvykių liudininkai, nuolat rizikuojantys savo laisve ar net gyvybe. Spaudos laisvės dienos proga pagerbkime ir mūsų projekte dalyvaujančius profesionalius objektyvios informacijos skleidėjus.