Naujienos

Žodis, kurio nemėgsta prisiminti nugalėtojai - lendlizas

11/05/2015
450001NEW001

Pergalę kare nusisavinęs Kremlius ir jo propagandistai nemėgsta žodžio "lendlizas" – jis primena tiesą, kad ne viena Rusija kovojo prieš fašizmą. Jei ne „supuvusių Vakarų“ lendlizas, šiandien tikriausiai nebūtų kuo girtis...

1941-ųjų birželį Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, paaiškėjo šios apverktinas nepasirengimas karui: sovietų karinė technika buvo gerokai silpnesnė ir pasenusi, Raudonajai Armijai trūko elementarių dalykų – maisto ir aprangos. Pagrindinės sovietų sąjungininkės Vakaruose – JAV ir D. Britanija – aiškiai suvokė, kad geriausias būdas padėti Rusijai, o tuo pačiu sau ir visam pasauliui – paremti ją karine technika. 1941-ųjų spalio 1 d. Maskvoje amerikiečiai, britai ir rusai pasirašė protokolą apie karinį tiekimą Rusijai pagal JAV galiojusį lendlizo įstatymą (vėliau prie lendlizo prisijungė ir Kanada). Jau artimiausiais mėnesiais į Rusiją plūstelėjo paramos srautai.

1941-ųjų rugsėjo 28 d. Britų kompanijos „Birminghem Rallway“ darbuotojai mitinge išlydi pirmą Rusijai skirtą tanką „Valentine“


Pagalba Rusiją pasiekdavo trimis keliais: per Arkties vandenyną į Murmansko, Archangelsko uostus (laivų pakeliui tykojo vokiečių povandeniniai laivai ir aviacija), per Iraną ir Tolimuosius Rytus. Sovietų Sąjunga teturėjo tiek krovininių laivų, jog pati sugebėjo atsigabenti tik 20 proc. paramos, likusįjį kiekį atplukdė sąjungininkų laivai.

Archangelsko uoste iš laivo kraunama lendlizo ginkluotė, 1942 m.


Britų „Matildos“ iš uosto gabenamos į frontą


Parama Rusijai buvo teikiama iki pat 1945 m., iš viso buvo perduota technikos ir žaliavų už 13,3 mlrd. dolerių (11,36 mlrd. – iš JAV, 1,69 mlrd. – iš D. Britanijos, 200 mln. – iš Kanados). Kas sudarė šią sumą?

Sovietų Sąjunga gavo:

- 22200 lėktuvų,
- 19500 tankų, šarvuočių, savaeigių pabūklų,
- 375 tūkst. sunkvežimių,
- 51 tūkst. džipų,
- 8700 traktorių,
- 35 tūkst. motociklų,
- 548 prieštankinius pabūklus,
- 8600 zenitines patrankas,
- 148 tūkt. automatų ir pistoletų,
- 295 tūkst. tonų sprogmenų,
- 127 tūkst. tonų parako,
- 45000 radijo stočių,
- 2100 radijo lokatorių,
- 400 tūkst. lauko telefonų,
- 2 mln. km telefono kabelių,
- 137 tūkst. magnetinių minų,
- 211 torpedinius katerius,
- 140 laivų, skirtų kovai prieš povandeninius laivus,
- 28 fregatas,
- 105 desantinius laivus,
- 96 prekybinius laivus,
- 3 ledlaužius,
- 77 laivus-tralerius,
- 1980 lokomotyvų,
- 11 tūkst. geležinkelio vagonų,
- 15,5 mln. porų kareiviškų batų,
- 1,5 mln. antklodžių,
- 3,8 mln. automobilių padangų,
- 2,7 mln. tonų benzino (beveik visas jis buvo aviacinis, aukščiausios kokybės),
- 107 tūkst. tonų medvilnės,
- 103 tūkst. tonų kaučiuko,
- 93 tūkst. tonų džiuto,
- maisto, medikamentų ir pramonės įrengimų už 1,7 mlrd. dolerių (tame skaičiuje – 610 tūkst. tonų cukraus, 664 tūkst. tonų mėsos konservų, didelius kiekius kiaušinių miltelių, džiuvėsių, šokolado),
- 44 tūkst. tekinimo staklių,
- 1000 galingų elektros generatorių,
- 1500 kranų ir ekskavatorių,
- 622 tūkst. tonų geležinkelio bėgių,
- 842 tūkst. tonų cheminių žaliavų, metalų ir metalų dirbinių – nuo guolių ir matavimo prietaisų iki ištisų gamyklų gamybinių linijų.

Sovietų 3-ojo mechanizuoto korpuso tankai „Valentine“ Vilniaus senamiestyje, 1944-ųjų liepa


Taigi, Raudonojoje Armijoje kas penktas naikintuvas ir bombonešis, kas ketvirta zenitinė patranka buvo gauta per lendlizą. Dar įdomesnė padėtis su automobiliais: pati Sovietų Sąjunga per karą pasigamino 205 tūkst. automobilių (dauguma jų – vos pusantros tonos galintys vežti GAZ-AA), o iš lendlizo gavo 477 tūkst. automobilių. Lendlizo tiekimai padėjo aptvarkyti ir tragišką Raudonosios Armijos ryšių problemą: karo pradžioje tik 17 proc. jų tankų turėjo radijo stotis. Karo pabaigoje daugumoje takų buvo sumotuotos amerikietiškos radijo stotys, ryšiui fronte naudojamų lauko telefono ir kabelių daugiau kaip 90 proc. sudarė amerikietiški. Daug pasako ir karo pramonei būtinų metalų tiekimo skaičiai: per lendlizą gauta 29 tūkst. tonų alavo (pati Sovietų Sąjunga per tą laiką sugebėjo išgauti tik 13 tūkst. tonų alavo), 320 tūkst. tonų aliuminio (patys sovietai išgavo apie 256 tūkst. tonų aliuminio), 6,5 tūkst. tonų nikelio, 48 tūkst. tonų švino, 42 tūkst. tonų cinko, 470 tonų kobalto.

1944-ųjų vasara. Į Vilniaus Katedros aikštę „armija išvaduotoja“ įrieda anglišku tanku „Valentine IV“


Kurioziška tai, kad net sovietų „pergalės ginklai“ – reaktyvinės „Katiušos“ – nuo 1943 m. buvo surenkamos tik ant amerikietiškų sunkvežimių „Studebaker“ (rusai triašių sunkvežimių tiesiog negamino).

Ši ant „Študebekerio“ sumontuota „Katiuša“ dariedėjo iki pat Berlyno


1944-ųjų pradžioje nusprendus masiškai gaminti kitą „pergalės ginklą“ – tanką T-34-85 – paaiškėjo, kad Nižnij Tagilo tankų gamykloje nėra tekinimo staklių, sugebančių apdirbti tankui reikalingas 160 cm skersmens detales. Tekinimo staklės per lendlizą buvo skubiai užsakytos iš amerikiečių „Lodge“ ir britų „Loudon“ firmų, 1944-ųjų kovą pirmi tankai, pagaminti su amerikietiška įranga, jau riedėjo per gamyklos vartus.

Akivaizdu, kad be tokių masiškų paramos kiekių sovietai ir jų „abiem kojom šluba“ ekonomika karą būtų pralaimėję technologiškai daug pažangesnei Vokietijai. Bepigu šiandien apsimesti, kad paramos nebuvo, kurti propagandinius filmus ir kaltinti Vakarus, esą jie nei piršto nepajudino, kol Rusija kovojo... O apie Vakarų sąjungininkų kelis metus tęstą Vokietijos bombardavimą (be kurio karo baigtis irgi būtų buvusi labai neprognozuojama) prisiminsime jau artimiausiomis dienomis.

Amerikietiški šarvuočiai M3A1 "Scout" dalyvauja parade Raudonojoje Aikštėje, 1945 m. lapkričio 7 d.


P.S. Grynai sovietiška ir lendlizo istorijos atomazga. Po karo JAV paprašė Sovietų Sąjungos susimokėti tik už nekarinės paskirties prekes (gamyklų įrangą, garvežius, elektros stotis). Tokių prekių buvo suskaičiuota už 2,6 mlrd. dolerių. Sovietų Sąjunga šią sumą užginčijo, mokėjimus daug kartų atidėjinėjo. Galiausiai buvo sumokėta 674 mln. dolerių (tai sudaro apie 6 proc. lendlizu gautų prekių kainos), dar 100 mln. dolerių Rusija skolinga ir šiandien, žada sumokėti iki 2030-ųjų metų.

Sovietų kariai ir lendliziniai „Harley-Davidson“ Rumunijoje, 1944-ųjų rugpjūtis


36-asis tankų pulkas žengia į Vyborgo miestą. Su angliškais „Churchill IV“...


Daugiau šia tema:

Mūsų pagarba kovojusiems prieš pasaulinį blogį

II pasaulinis karas dokumentiniuose kadruose

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!