Rugpjūčio 23-ioji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena, prisimenant Molotovo-Ribbentropo pakto metines ir jo slaptuosius protokolus, kuriais stalininė Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija neteisėtai pasidalino Europą ir panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę. 1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus. Papildomuose slaptuose protokoluose Estija ir Latvija buvo priskirtos TSRS, o Lietuva – Vokietijai. Rugsėjo 28 d. J. Stalinas ir A. Hitleris pasirašė antrąjį Vidurio Europos padalijimo aktą, pagal kurį Lietuva atiteko TSRS. Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos sandėriai sudarė sąlygas sovietams 50 metų okupuoti Baltijos valstybes.
Pirmą kartą viešai Molotovo-Ribbentropo pakto metinės buvo paminėtos 1987 metų rugpjūčio 23 dieną Lietuvos laisvės lygos surengtame mitinge Vilniuje prie paminklo Adomui Mickevičiui. Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje tyliai pasmerkti Molotovo-Ribentropo paktą susirinko apie 3000 žmonių. Pirmojo viešo ir atviro mitingo metu, kurį bet kada galėjo nutraukti KGB, buvo viešai atskleista Molotovo-Ribentropo sutarties slaptųjų protokolų esmė. Renginio organizatorių disidentų drąsa leido aktyviau ir drąsiau reikštis ir kitiems piliečiams, mitingas neabejotinai paspartino Sąjūdžio įsisteigimą. Įdomu, kad šio mitingo idėja buvusi iškelta ir apsvarstyta vieno iš disidentų žmonos gimtadienio metu. Artimųjų šventės ar pasisėdėjimai siaurame bičiulių rate visuomet buvę patikimesnėmis bendravimo erdvėmis, kurių iki galo negalėjo kontroliuoti saugumiečiai.
Nuo 2005 metų rugpjūčio 23-oji – taip pat ir Baltijos kelio diena. 1989 metais minint J. Ribentropo – V. Molotovo pakto metines per 2 mln. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, išreikšdami Baltijos šalių solidarumą ir norą būti laisvais, susikibo rankomis, sudarydami gyvą grandinę per tris Baltijos valstybes – nuo Vilniaus iki Talino (apie 600 km). Ši gyva grandinė buvo pavadinta Baltijos keliu. Simboliška, kad akcijoje dalyvavo tiek žmonių, kiek maždaug nukentėjo per sovietinę okupaciją trijose Baltijos šalyse.
Dar po metų, 1990-aisiais, Lietuvos Sąjūdis surengė demonstraciją prie Lietuvos ir Lenkijos sienos, kurią tuomet dar kontroliavo sovietų pareigūnai, nors Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybės atkūrimą.
Beje, Lietuvos ambasadorius JAV neseniai pasveikino Jungtinių Valstijų politikų siūlymą šioje šalyje rugpjūčio 23-iąją paskelbti Juodojo kaspino diena, pagerbiant sovietų ir nacių režimų aukų atminimą. Rezoliucijos projektą pateikė JAV Atstovų rūmų narys Johnas Shimkus, turintis lietuviškų šaknų. Projekte teigiama, kad Juodojo kaspino diena tinkamai primintų apie terorą, kurį patyrė milijonai Vidurio ir Rytų Europos gyventojų. Panašias rezoliucijas anksčiau yra priėmę Europos Parlamentas ir Kanados įstatymų leidėjai.
Sudainuokime kartu, kaip tada, Kipro Mašanausko dainą „Kokia nuostabi, Lietuva esi“!
Kokia nuostabi, Lietuva, esi,
Kaipgi nemylėt mums tavęs?
Mūsų džiaugsmas Tu, mūsų skausmas Tu,
Savo širdyse saugome tave.
Mes didžiuojamės gimę Lietuvoj,
Bet vien to mažai – kad išsaugot ją,
Mūsų džiaugsmas ji, mūsų skausmas ji,
Savo širdyse saugome ją.
Už rankų susiėmę apjuoskim Lietuvėlę,
Žemelę šventą bočių išsaugotą mums,
Tiktai tauta išėję, vienybėje sustoję
Galėsim daug nuveikti vardan Lietuvos.
Lietuva, Lietuva – Tu mums šventa,
Lietuva, Lietuva – mūs Motina,
Lietuva, Lietuva – kol rankoj ranka,
Lietuva, Lietuva – gyvuos Lietuva.
Kokia nuostabi, Lietuva, esi.
Tu tokia trapi, bet dvasia didi.
Tad išsaugokim ateities kartoms,
Ką mylėjo taip mūsų protėviai.