Tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simbolis

1950 m. gegužės 30 d. sovietinės valdžios įsakymu Vilniuje susprogdintas pagal architekto Antano Vivulskio projektą 1916 m. pastatytas Trijų Kryžių paminklas. Jis atstatytas 1989 m. birželio 14 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva. Paminklas laikomas tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simboliu. 

Ten, kur dabar stovi iš daugelio miesto vietų matomi Trys kryžiai, Gedimino laikais stūksojo medinė pilis. Kai Gediminas, pasak legendos, ėmėsi statyti Vilniaus pilį, pirmieji namai išdygo Kalnų parko teritorijoje ir jo šiaurinėje papėdėje palei Nerį. Kalnų parke išaugęs miestas glaudėsi prie medinės Kreivosios pilies. Manoma, kad ji stovėjo ant šio kalno beveik iki XIV a. pabaigos. Todėl kalną vadindavo Kreivuoju arba Plikuoju. Užpuolus priešams, į pilį subėgdavo visi Vilniaus miesto ir apylinkių gyventojai. Pilis buvo sudeginta per Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovas 1390 m. ir nebeatstatyta.

Trijų kryžių kalno vardas, neva, kildinamas iš legendos, kuri pasakoja, kad Lietuvos pagonys kankinę septynis pranciškonus, juos pririšę prie trijų kryžių ir nuo kalno numetę į upę. Toje vietoje pastatyti trys mediniai kryžiai, kurie buvo nuolat atnaujinami. Manoma, kad kryžiai išstovėjo iki 1896 m., kol jie, nuslinkus kalno šlaitui, nugriuvo. Tačiau mokslininkas Ignas Danilevičius teigia, kad šie kryžiai tiesiog pastatyti Magdenburgo teisių suteikimo Vilniui proga, daugelio kitų miestų pavyzdžiu.

Paminklas pastatytas Pirmojo pasaulinio karo metais, Vilniaus šviesuomenės iniciatyva, Rusijos valdžiai draudžiant. Paminklą sudaro ant plataus išlenkto postamento pusračiu išdėstyti trys vienodos formos kryžiai, priekinis jų – pakeltas aukščiau. Juosta išryškintas kryžių kontūras, kryžmų centrai pažymėti kryžiaus vinis simbolizuojančiais iškilimais. Ant postamento pagrindo matomas dedikacijos įrašas.

1950 m. gegužės 30 d. naktį sovietinės valdžios įsakymu paminklas buvo susprogdintas, o likusios dalys užkastos ant pačios kalvos. Paminklas atstatytas 1989 m. birželio 14 d. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva, vadovaujant architektui Henrikui Kęstučiui Šilagaliui. Senųjų kryžių nuolaužos buvo atkastos, išlikusios visų trijų kryžių kryžminės dalys dabar eksponuojamos Trijų kryžių kalno papėdėje, o likusios senųjų kryžių dalys sudėtos į naujųjų vidų. Trijų kryžių paminklas atstatytas ant senųjų pamatų juos šiek tiek praplatinus ir yra 1,2 m. aukštesnis. Paminklas stovi Vilniuje, Plikojo kalno viršūnėje (aukštis nuo papėdės 64-65 metrai ir 75-76 metrai virš Vilnelės lygio).

Antanas Vivulskis (1877–1919 m.) pirmasis mūsų krašto skulptorius ir architektas baigęs aukštąją technikos mokyklą Vienoje bei aukštąją nacionalinę dailės mokyklą Paryžiuje. Pirmasis A. Vivulskį išgarsinęs darbas – Žalgirio mūšio paminklas Krokuvoje, pastatytas istorinio mūšio 500 metų sukakčiai. Kiti žymūs architekto darbai – Šiluvos koplyčia, Trys Kryžiai, memorialinis bareljefas Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje, skirtas 100-ųjų Tado Kosčiuškos mirties metinių paminėjimui ir Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia Vilniuje, kurios menininkas, deja, nebaigė.