Šimtmečio senumo pamokėlės mūsų žiniasklaidai – ir tada egzistavo viešieji pirkimai, metinės finansinės ataskaitos, o duonos kaina buvo kontroliuojama... Jau rašėme apie tarpukario lietuviškos spaudos ypatumus: joje buvo galima kas savaitę sužinoti, kiek atpigo ar pabrango kasdieniniai maisto produktai arba sužinoti, ką nuveikė į užsienį išvykę valstybės tarnautojai. Šiandien dar keli kiek netikėti to meto radiniai:
Viešos bankų finansinės ataskaitos – lyg ir nieko sudėtingo, bet šiandieniniai bankeliai linkę nesigirti savo pelnais ar nuostoliais...
Šiandienos Lietuvoje viešieji pirkimai – ta sritis, kur tyliai tunka „grupės draugų ir artimųjų“. Seniau tai buvo neįsivaizduojama – bet kuris pirkimas turėjo būti iš tikro viešai paskelbtas...
Tokių skelbimų spaudoje – daugybė. Atkreipkite dėmesį: pavyzdžiui, šis konkursas skelbtas 1926 m. Per aštuonis metus nuo valstybės įkūrimo joje tvarkos jau buvo gerokai daugiau, nei po dabartinių laisvės 25-erių...
Įdomios ir viešos visuomeninių organizacijų ataskaitos - tiesiog nepalikta vietos jokioms spėlionėms
Dar viena šiandien savotiškai aktuali tema: dabar mes raginami aukoti savo 2 proc. mokesčių kariuomenei (kurie nežinia kam atiteks), o anuomet tiesiog ėmė ir nupirko gimnazistai 3 kulkosvaidžius...
Nebuvo jokių riksmų apie skriaudžiamą laisvąją rinką: negali būti duona brangesnė, nei 27 centai už kg – ir taškas!
Dar viena kassavaitinė informacijos porcija...
...ir dar viena. Paprasta ir aišku.
Populiariausia šiandien bet kurio valdininko frazė: „vyksta tarnybinis tyrimas ir daugiau informacijos neteikiame“. Kažkodėl anuomet tie tyrimai taip ilgai netrukdavo...
Ir dar vienas tuometinės tvarkos įrodymas. Nori prekiaut? Laikykis bendros tvarkos!