Naujienos

Savaitgalį Vilniuje šurmuliuos šimtmečius skaičiuojanti Kaziuko mugė

06/03/2015

Istorine tradicija tapusi Kaziuko mugė – jau daug metų yra vienas laukiamiausių ir daugiausiai tautiečių bei užsienio svečių sutraukiančių renginių visoje Lietuvoje. Ši tradicija kildinama iš šventojo Karalaičio Kazimiero pagerbimo procesijų, Lietuvoje pradėtų rengti dar 1604-aisiais metais.

Jogailaičių dinastijos palikuonis Kazimieras dėl savo pamaldumo ir doro gyvenimo 1602 metais popiežiaus Klemenso buvo paskelbtas Lenkijos ir Lietuvos šventuoju. Vos po poros metų, 1604-aisiais, Klemenso įpėdinis popiežius Povilas V paskelbė šv. Kazimierą ir visos Katalikų bažnyčios šventuoju. Tų pačių metų gegužės 10 d. Vilniuje iškilminga eisena buvo sutikta iš Romos atgabenta popiežiaus pašventinta purpurinė šv. Kazimiero vėliava. Būtent ši eisena ir laikoma Kaziuko mugės užuomazgomis.

Šv. Kazimiero vėliavos sutikimo procesijos kelias tąsyk nusidriekė per visą viduramžių miestą, nuo Katedros aikštės iki Rūdininkų vartų ir toliau, iki pat užmiesčio Šv. Stepono bažnyčios, kurioje buvo saugoma ši popiežiaus dovana. Dalyviai į eiseną susirikiavo gausus būrys įvairių profesijų atstovų. Tai ir miesto amatininkai, pirklių gildijos, ir dvasininkai, vienuolijų broliai, jų išlaikomų mokyklų auklėtiniai, prie kiekvienos bažnyčios veikusių religinių draugijų nariai. Eisenoje dalyvavo ir didikai, lydimi savo dvariškių. Atskirą būrį sudarė universiteto studentai, orkestras su šv. Kazimiero „žemiškąja ir dangiškąja palyda“ – t.y. jaunuoliais, persirengusiais riteriais ir angelais, su dirbtinių lelijų ir baltų rožių žiedais rankose. Iš tų puošmenų palaipsniui išsirutuliojo garsiosios vilnietiškos verbos – unikalūs tautodailės dirbiniai. Eiseną užbaigė maldininkai, atvykę iš tolesnių parapijų. Miesto gyventojai eisenos kelyje namų fasadus išpuošė žalumynų girliandomis ir kilimais. Po šv. mišių Šv. Stepono bažnyčioje procesija vėl grįžo į Katedros aikštę.

1636 m. popiežius Urbonas III paskelbė šv. Kazimierą Lietuvos globėju, o jo kasmetes paminėjimo iškilmes nuo šventojo karalaičio mirties dienos, kovo 4-osios, pratęsė net iki 8 dienų.

Iškilmingoji šv. Kazimiero mirties metinių minėjimo eisena miesto gatvėmis tapo Vilniaus tradicija. Kadangi eisena užtrukdavo beveik visą dieną, ji neapsieidavo be prekybos skanumynais, taip pat religine atributika. Manoma, kad būtent iš šios prekybos ilgainiui ir susiformavo didesnė mugė, miestelėnų meiliai praminta „Kaziuku“.

Bėgant metams prekybinė šventės dalis plėtėsi, imta prekiauti ne tik skanėstais ir religine atributika. 1827 m. Pirkliams buvo suteikta privilegija per „Kaziuką“ Katedros aikštėje rengti tris dienas trunkantį jomarką (vok. jahr markt – metų prekymetis).

„Kaziuko mugė“ ~1880 m. Katedros aikštėje (J. Cechavičiaus nuotr.)

1901 m. dėl Katedros aikštėje pastatyto paminklo Rusijos valdovei Jekaterinai II mugė buvo perkelta į Lukiškių aikštę, tačiau greitai nebetilpo ir ten, nes iš viso Vilnijos krašto ir aplinkinių kaimų į mugę sugužėdavo per 2400 vežimų. Imta leisti prekiauti ne tik aikštėje, bet ir aplinkinėse gatvėse. „Būdomis“ vadintoms prekybininkų palapinėms buvo paskirta visa Neries krantinė tarp Žaliojo ir Žvėryno tiltų. Be manufaktūrinių ar fabrikinių gaminių, kuriais prekiaudavo pirkliai, mugėje būdavo apstu ir paprastų valstiečių dirbinių: statinių, kubilų, geldų, duonkubilių, sviestamušių, pintinių, smulkių baldų ir kt. „Kaziuką“ paįvairindavo ir mediniai žaislai vaikams bei gausybė kitų dirbinių.

Mugės būta tokios populiarios, kad 1928 m. Lenkijos Seimui buvo net pasiūlyta kovo 4-ąją Vilnijoje paskelbti nedarbo diena, tačiau lenkai tam nepritarė. Vėliau, jau sovietmečiu, Kaziuko mugė buvo priversta sutilpti Kalvarijų turgavietėje ir vadintis kolūkine muge. Tačiau net ir sovietinės okupacijos metais vilniečiai nepamiršo senųjų mugės tradicijų, ypač jaunimas, kuris stengdavosi palaikyti istorinę mugės nuotaiką ir net turgavietėje suorganizuodavo folkloro ansamblių pasirodymus.

Iš Kalvarijų turgavietės į miestą „Kaziukas“ sugrįžo tik 1989-aisiais, kai buvo leista prekiauti Vilniaus senamiesčio gatvėse ir aikštėse.

Šiemet sostinės senamiesčio gatves „Kaziukas“ užgrobs kovo 6–8 dienomis. Pasinerkite į šimtmečius skiačiuojančią tradiciją apsilankydami mugėje ir jūs! Na, o pabaigai – keletas istorinių mugės vaizdų: