Naujienos

Saugokime paveldą ateities kartoms

27/10/2013
koliaz

Paveldas – tai, kas paveldima iš praeities. Tai išskirtinę išliekamąją vertę turinčios vertybės: vietos ir objektai, kuriuos norime išsaugoti. Kultūros ir gamtos paveldas – mūsų tapatybės, pasaulėžiūros šaltinis, mūsų atramos taškas. Vieni objektai vertinami, kaip protėvių palikimas, kiti dėl savo estetinių savybių, treti –  reikšmingi mokslui. Kultūrinė ir gamtinė aplinka yra žmonių kultūros tapatumo pamatas ir dvasinės gyvenimo kokybės darnos etalonas. Šiuolaikinė kryptis – suvokti kultūros ir gamtos paveldą plačiausiai, apimant visus įmanomus ženklus, kurie liudija žmonių veiklą ir laimėjimus per laiko slinktį. Gamta ir kultūra viena kitą papildo. Skirtingų tautų kultūrinė tapatybė susiformavo jų gyvenamojoje gamtinėje aplinkoje, nuo kurios neretai priklauso ir pačių nuostabiausių paminklų, pastatų bei vietovių grožis.

 

Audiovizualinis paveldas – tai vaizdo ir garso dokumentai, kurie saugomi įvairiose institucijose bei įstaigose, taip pat privačių asmenų archyvuose. Filmai, radijo ir televizijos programos, garso ir vaizdo įrašai bei kiti panašaus pobūdžio audiovizualūs dokumentai yra svarbi šiuolaikinės kultūros dalis ir istorijos liudininkai. Didžioji dalis pasaulio audiovizualinio paveldo jau yra negrąžinamai prarasta dėl žmonių aplaidumo, dėl dokumentų naikinimo ar dūlėjimo procesų, o tai, kas liko, yra labai pažeidžiama. Nustatyta, jog, norėdami apsaugoti juos nuo išnykimo, turime ne daugiau nei 10 ar 15 metų įrašams perkelti į skaitmeninį formatą. 2005 m. vykusioje UNESCO generalinėje konferencijoje buvo nuspręsta įtraukti Pasaulinę audiovizualinio paveldo dieną – spalio 27-ąją – į minimų dienų sąrašą ir taip paskatinti visuotinį sąmoningumą bei siekį imtis neatidėliotinų veiksmų šiam paveldui išsaugoti.


Mūsų projektas „Dešimt+“ taip pat pristato žmones, kurie savo veikla ir kūryba tiesiogiai prisideda prie mūsų paveldo išsaugojimo. Visų pirma, tai pats šiuolaikiškiausias audiovizualinio meno atstovas, fotografas ir visuomenininkas Kostas Rimantas Šukevičius, kuris jau nuo 2004 m. įamžina Lietuvą skaitmeniniu formatu. Tuo galima įsitikinti apsilankius jo nekomerciniame projekte, svetainėje www.panoramas.lt ir išvysti tai, kas pas mus gražiausia ir vertingiausia bei tai, ko gal būt jau nebėra. Kaip sakė pats p. Kostas apie jį rengiamo vaizdo reportažo metu: „Jei kas nors kažkada būtų galėjęs nufotografuoti Valdovų rūmus, kaip dabar pagal tas nuotraukas būtų buvę lengva juos restauruoti“.

Panoraminėse nuotraukose įamžintos jau sudegusios bažnyčios, išardytos kažkieno tėvų sodybos, nugriauti pastatai, gamtos ir kultūros paminklai. Šiandien fotografo galerijoje rasite daugiau  nei 2,5 tūkstančio panoraminių fotografijų, kurias jis padarė ne tik mūsų šalyje, bet ir Baltarusijos teritorijoje. Ten K. R. Šukevičius fotografuoja mūsų kraštui įdomų ir reikšmingą, iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystes laikų išlikusį, istorinį ir architektūrinį paveldą. Visą savo darbą autorius skiria ateities kartoms.

Plačiau apie Kostą Rimantą Šukevičių...

Aktorė, režisierė, žurnalistė, Lietuvos Sąjūdžio veikėja Nijolė Angelė Baužytė 21-erius metus kuria videofilmų ciklą „Mūsų miesteliai“ (iki šiol jau sukurta 160 filmų), kuris atskleidžia ir įamžina Lietuvos miestelių kultūrinį ir istorinį paveldą. Taip ateities kartoms išsaugoma istorijon nueinanti Lietuva. Kiekviename jos filme pateikiama daug istorinių faktų, supažindinančių su visa miestelio istorija nuo to laiko, kada jis buvo pirmą kartą paminėtas. Tai informacija tiems, kurie myli savo gimtąją žemę ir nori ją pažinti.

Apie Nijolę Angelę Baužytę skaitykite ir už ją balsuokite ČIA

 

Lietuvos kino režisierius, operatorius, dokumentinių filmų kūrėjas Vytautas Domaševičius ir dokumentinio kino ir televizijos operatorius, režisierius, prodiuseris Juozas Matonis kartu kūrė filmus apie neįgalius žmones, teatrą, Lietuvos kultūros paveldą, tautos istoriją.

Plačiau apie Vytautą Domaševičių...

Plačiau apie Juozą Matonį...

 

Televizijos žurnalistė, istorinių bei dokumentinių filmų kūrėja Gražina Sviderskytė, kaip nepriklausoma režisierė kuria istorinius dokumentinius filmus. Su istoriku Arvydu Anušausku sukūrė pirmą lietuvišką istorinės dokumentikos serialą „XX amžiaus slaptieji archyvai“, analizuoja ir vizualia forma sistemina Lietuvos aviacijos istoriją.

Plačiau apie Gražiną Sviderskytę skaitykite ČIA

 

Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorius, diplomatas Juozas Budraitis dabar labai ryškiai atskleidžia kaip nueinantį laikmetį fiksuojantis fotomenininkas, dar studijų laikas savo fotoaparatą atgręžęs į filmavimo aikštelėse dirbusius žmones. Taip J. Budraičio fotoarchyve kaupėsi režisierių, aktorių, dailininkų, operatorių ir ekrane nematomų kino žmonių portretai. Nedidelę jų dalį autorius pastaraisiais metais atrinko į parodą „Mano kinas. 1970 -1990“. Ją jau galima pavadinti keliaujančia, nes J. Budraičio fotografijų parodos buvo surengtos Maskvoje, Sankt Peterburge, Nižnij Novgorode, Palangoje. Laiką, kai kūrė Vytautas Žalakevičius, Raimondas Vabalas, Robertas Verba, Marijonas Giedrys, Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Algirdas Araminas, šiandien prisimename kaip lietuviško kino aukso amžių. J. Budraičio nuotraukose – to amžiaus gražiausi atšvaitai.

Plačiau apie Juozą Budraitį skaityti ir už jį balsuoti galite ČIA

 

Lietuvos kino režisierius Gytis Lukšas yra vienas nuosekliausių lietuvių literatūros ekranizuotojų, tad galime teigti, ir įamžintojų. Jo TV filmai naudoti kaip mokymo priemonė Sorbonos ir kituose universitetuose, atstovavo Lietuvai Amerikos kino akademijos apdovanojimų konkurse. G. Lukšo filmams būdinga poetinė pasaulėjauta, rodant lietuvių papročius, apeigas, dainas atkuriama dvasinė tautos savastis, plėtojamos tautos dramatiškos istorijos, asmeninio pasirinkimo temos.

Plačiau apie Gytį Lukšą...

 

Fotografijos klasiko Romualdo Rakausko darbai – visa epocha tiek fotografijos, tiek Kauno (tai labai kaunietiškas fotografas) istorijoje. Jo gebėjimą įžvalgiai ir prasmingai perteikti kasdienišką aplinką – atskleidžia fotomenininko darbų serijos: „Vilniaus šiokiadieniai“ (1960–1965 m.) bei „Mūsų Kaunas“ (1967–1976 m.).

Plačiau apie Romualdą Rakauską...

 

(Kadras iš rež. A. Grikevičiaus filmo „Laikas eina per miestą“; senovės apsuptyje (Bernardinų bažnyčios kiemas), K. R. Šukevičiaus panoraminė nuotrauka; videofilmų ciklas „Mūsų miesteliai", rež. Nijolė Baužytė; J. Budraičio nuotraukoje jau anapilin išėjusi, bet čia vis dar jauna,  aktorė Eugenija Pleškytė; Romualdas Rakauskas „ Vilniaus šiokiadieniai“)

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!