Šalis atsisveikina su nacionaline valiuta

Atsikuriančiai Lietuvai jau 1918-1922 m. įgijus politinę nepriklausomybę, reikėjo keisti savo pinigų sistemą. Pirmaisiais nepriklausomybės metais pinigų apyvartą tvarkė vokiškoji Rytų skolinamoji kasa, kuri pagal 1918 m. Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos "Darlehenskasse Ost" pasirašytą sutartį turėjo eiti emisijos banko pareigas Lietuvoje. Jos leisti banknotai buvo teisėti Lietuvos pinigai iki 1922 m. pabaigos, kai buvo įsteigtas Lietuvos bankas.

Lietuvos Seimo nutarimu, 1922 m. buvo paskelbta apie naujojo piniginio vieneto Lietuvoje įvedimą. Vaclovas Vaidotas, tuometinės Seimo Ekonominės komisijos narys, pasiūlė jį pavadinti litu, o jo sudėtines dalis buvo nuspręsta vadinti centais. Naujieji pinigai pasirodė tų pačių metų rudenį (spalio 2 d.). Įvedant nacionalinę valiutą, lito kursas su JAV doleriu buvo santykiu 10:1. Naujoji valiuta gana greitai pelnė vidaus rinkos pripažinimą bei užsienio partnerių pasitikėjimą. Litas anuo metu buvo viena stipriausių ir stabiliausių valiutų pasaulyje. Nors daugelį ir gan didelių šalių paliesdavo ekonominiai sunkumai ir krizės, tačiau lito vertė Lietuvoje niekada nebuvo nukritusi.

Pirmieji litai ir centai buvo tik banknotai. Kadangi 1, 2 ir 5 centų kupiūros dėl aktyvios cirkuliacijos greitai susidėvėdavo, to meto Finansų ministerija paskelbė konkursą dėl monetų kūrimo ir kaldinimo. Monetų kūrimo konkursą tąsyk laimėjo skulptorius J. Zikaras (1881-1944), už monetų sukūrimą gavęs net 17 000 Lt atlygį. Konkursą kalti monetas laimėjo „King‘s Norton metal Works“ firma iš Birmingemo ir jau 1925 m. apyvartoje pasirodė pirmosios monetos.

Po Lietuvos aneksijos 1940 m. buvo nutrauktas nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvavimas ir lietuviškų pinigų kursavimas, Lietuvos bankas buvo paverstas TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, ir nuo 1941 m. litų apyvarta buvo uždrausta. Litas buvo išimtas iš piniginės apyvartos ir įvestas rublis. Lito banknotai buvo sudeginti, dauguma jų išvežta į Maskvą, o 15 mln. litų 1941 m. pagrobė vokiečiai.

Nepriklausomybė

Lietuvos nacionalinės pinigų sistemos atkūrimo idėja pirmą kartą viešai svarstyta 1988 m. Mokslų akademijos Ekonomikos institute Lietuvos ir Estijos mokslininkų susitikime, kuriame profesorius Stasys Uosis pirmąkart viešai pasisakė už savų pinigų sistemos sukūrimo būtinumą. Iki Nepriklausomybės atkūrimo, 1989 m. LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą ,,Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų", kuriame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. Buvo paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas. Litams spausdinti buvo pasirinkta Prancūzijos kompanija "Francois Charles Oberthur". Deja, sutartis su šia kompanija buvo nutraukta. 1990 m. įsteigus Lietuvos banką ir kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisijos posėdyje buvo nutarta litus spausdinti JAV firmoje "US Banknote Corporation". Į JAV buvo išsiųsti pataisyti litų banknotų projektai. 1991 m. spalio mėn. į Lietuvą atgabentos pirmos išspausdintų litų siuntos. Kadangi Lietuva vis dar priklausė rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. Esant sudėtingai ekonominei situacijai ir siekiant apginti Lietuvos prekių rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, 1991 m. vasarą buvo paleisti į apyvartą bendrieji pinigai-talonai, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. Pastarieji pinigai-talonai, kuriuose buvo pavaizduoti Lietuvos gyvūnai, dar buvo vadinami „žvėreliais“ arba „vagnorkėmis“.

Įvedus talonus, Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. Ir štai 1993 metų birželio 25 d. litas buvo sugrąžintas į apyvartą bei tapo vienintele mokėjimo priemone Lietuvoje. Toks jis išlikęs ir iki šių dienų, išskyrus tai, kad 1993-siais pasirodžiusias 1, 2 ir 5 Lt kupiūras ilgainiui pakeitė monetos.

Lito įvedimas 1993 m. nuslopino vyravusią triženklę infliaciją bei stabilizavo paties lito kursą. Jis buvo susietas su JAV doleriu santykiu 4:1, o vėliau persietas prie euro santykiu 3,45:1.

2004 m. gegužės 1-ąją Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, prasidėjo dešimtmetį trukęs pasirengimas prisijungti prie bendros Europos sąjungos valiutos – euro – zonos. Ir štai šių metų sausio 1 dieną Lietuvos litą mūsų šalyje pakeitė euras.

Lietuvos eurai

Visose euro zonos valstybėse cirkuliuoja vienodi eurų banknotai. Tačiau kiekviena ES valiutą įsivedusi valstybė turi teisę išleisti apyvartines eurų monetas, kurių viena pusė yra vienoda visoms šalims (bendroji pusė), kita – skirtinga (nacionalinė pusė). Sukurti Lietuvos apyvartinių eurų monetų nacionalinės pusės dizainą buvo patikėta projekto „Yra šalis“ Menininkų kategorijoje pristatomam skulptoriui Antanui Žukauskui (skaityti menininko skiltį projekte).

Lietuvos banko valdyba patvirtino tris skirtingus skulptoriaus Antano Žukausko sukurtus nacionalinės pusės (averso) vaizdus. Juose – Lietuvos valstybės herbo simbolis Vytis, jį supantys užrašai LIETUVA, 2015 ir 12 žvaigždžių (1 ir 2 eurų monetose – vertikalių linijų fone; 10, 20 ir 50 euro centų monetose – horizontalių linijų fone; 1, 2 ir 5 euro centų monetose – lygiame fone.). Ant lietuviškos 2 eurų monetos briaunos buvo iškaldinti ir žodžiai: LAISVĖ, VIENYBĖ, GEROVĖ.

Skulptoriaus Antano Žukausko sukurtos Lietuvos apyvartinių eurų monetos (Lietuvos banko nuotr.)