Lygiai prieš 88-nerius metus, 1926 m. birželio 12 d. 19 val., Kauno radijo stotis – pirmoji radijo stotis Lietuvoje – pradėjo transliuoti nuolatinę radiofoninę programą. Iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Pranešėjas Petras Spaičys, pasakęs „Labą vakarą“, perskaitė sveikinamąjį žodį, kelias ELTA naujienas iš užsienio bei krašto vidaus gyvenimo pranešimus. Pirmą kartą radijas prakalbo lietuviškai.
Informacijos perdavimo ir priėmimo radijo bangomis techninės priemonės Lietuvoje pradėtos kurti dar 1910 m., kai Rusijos armijos ryšių tarnybos dalinys pradėjo statyti „Telefunken“ firmos 1,5 kW galios radiotelegrafo stotį Kauno tvirtovės Žaliakalnio forte. Pirmojo pasaulinio karo metu stotimi naudojosi vokiečiai, o karui pasibaigus perdavė ją tuomet jau nepriklausomos Lietuvos kariuomenei. Šią stotį lietuviai savo reikmėms pradėjo naudoti 1919 m., joje dirbo iš užsienio grįžę ir ten patirties bei žinių įgiję specialistai.
Mintis statyti radijo stotį kilo grupei pažangių Lietuvos ryšių specialistų (inž. A. Sruoga, inž. I. Sližys, inž. P. Masiulis) dar 1920 m., jie ir ėmėsi rūpintis pirmosios radijo stoties statyba. Užsakymas pastatyti radijo stotį buvo atiduotas Prancūzijos firmai „Societe Francaise Radioelectrique“ (SFR), kuri 1923 m. Žaliakalnyje, Vytauto kalne, pradėjo 3,5 kW radijo stoties statybos darbus toje pat vietoje, kur stovėjo Rusijos armijos telegrafo stotis. 1925 m. pradėtos transliuoti bandomosios laidos, o 1926 m. birželio 12 d. pradėta transliuoti pirmoji nuolatinė radijo programa.
Radijo stoties atidarymo iškilmės 1926-taisiais metais.
Pirmaisiais metais radiofono laidos trukdavo maždaug 1,5 val. per dieną. Programą sudarė žinios, orų pranešimai, visuomenės veikėjų paskaitos, muzika. Plečiantis programai, laidos darėsi įvairesnės, atsirado teminės radijo valandėlės, gausėjo tiesioginių transliacijų iš įvairių įvykių, gimė radijo teatras. Buvo rengiami literatūriniai vakarai, transliuojamos operos, radijas turėjo savo orkestrą. Populiarūs buvo humoristiniai estradiniai dramos aktorių pasirodymai, o didžiausias radijo linksmintojas buvo Pupų Dėdė – Petras Biržys (Akiras).
Pirmuoju tikru Lietuvos radijo balsu tapo žurnalistas Petras Babickas, vėliau įsijungė Irena Garmiūtė, Kazys Inčiūra, Vladas Nausėdas, Antanas Miškinis ir kiti. Iš pradžių redakcija ir studija įsikūrė pačioje radijo stotyje Žaliakalnyje. 1927 m. savarankiškai pradėjo veikti Radijo komitetas (vėliau – Radijo taryba), vadovaujamas Liudo Giros. Komitetas buvo visuomeninė organizacija. 1929 m. priimtas Valstybės radiofono įstatymas, pagal kurį radiofonas tapo valstybiniu.
1936 m. paskelbtas tarptautinis konkursas statyti galingesnę ir modernesnę radijo stotį. Technines sąlygas jai parengė 1934 m. stoties viršininku paskirtas Aleksandras Stankevičius. 1938–1940 m., vadovaujant Eduardui Zabarauskui, nuo 6–9 val. iki 10–11 val. per dieną prailgintas transliacijų laikas, įvesta naujų valandėlių, padidintas radijo simfoninis orkestras (vadovas Jeronimas Kačinskas), kuris ėmė dažniau rengti viešus koncertus visuomenei, krautuvėse pagausėjo plokštelių, natų, muzikos perdavimo techninės aparatūros. Radijo studijoje prie mikrofono koncertuodavo žymiausi dainininkai ir muzikantai. Transliuoti šokių ir muzikos vakarai iš „Metropolio“ restorano ir kino teatro „Metropolitain“.
Nuo 1938 m. vidurio dalis Kauno radiofono programos buvo transliuojama net užsienio klausytojams per Kaune įrengtą trumpųjų bangų stotį LYR 32,3 m banga. Iki 1940 m.buvo pastatytas radijo stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, Anglijoje užsakytas 120 kW siųstuvas, antenos įrenginiai. Stotyje buvo planuojama pastatyti 240 m aukščio anteną. Tačiau statybą sustabdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. 1940 m. birželio mėn., Raudonajai armijai okupavus Lietuvą, Kauno radijo stotis perduota SSRS Ryšių liaudies komisariato žinion. Pirmosios sovietų okupacijos metais radiofonas išliko valstybiniu. Jame buvo įvesta cenzūra ir nuolatinė komunistų partijos kontrolė. Naujai įrengtas Kauno radijo mazgas nuo lapkričio tris kartus per dieną transliavo po 20 min. laidas Kauno miesto gyventojams.
Kauno radijo stoties orkestras. Prezidentas A. Smetona radijo stotyje 1936 m.
1941 m. birželio 22 d., prasidėjus Vokietijos – SSRS karui, Kauno radijo stoties darbuotojai nepaklausė besitraukiančių sovietinės valdžios vadovų įsakymo ir nesugadino aparatūros. Birželio 23 d. rytą per Kauno radiją pranešus apie antisovietinio Birželio sukilimo pradžią buvo duotas ženklas sukilti visai Lietuvai. Paskelbta Lietuvių aktyvistų fronto parengta Lietuvos Nepriklausomybės deklaracija, sudaryta Lietuvos laikinoji vyriausybė. Vėliau vokiečiai užėmė Kauno radiofoną, jis buvo įjungtas į vokiečių radijo tinklą, vėl įvesta cenzūra, imta reguliariai retransliuoti reicho žinių laidas. Trečią karo dieną į sukilėlių kontroliuojamą radijo stotį įsiveržė Vermachto kareiviai. Jiems vadovavęs leitenantas Floretas pranešė savo vyresnybei, kad užėmė Kauno radiofoną. 1941 m. rugpjūtį Kauno radijo stotis tapo pavaldi Vokietijos Reicho paštui . Raudonajai armijai veržiantis į Lietuvą, 1944 m. liepą Kauno radijo stotis nutraukė darbą, techninius įrenginius vokiečiai išgabeno į Vokietiją, o pačią stotį susprogdino.
Kauno radijo stoties pastatai šiais laikais.
1950 m. pabaigoje buvusios Kauno radijo stoties funkcijas perėmė ką tik baigta statyti Sitkūnų radijo stotis, veikianti iki šiol. Didelį vaidmenį Sitkūnų stotis suvaidino 1991 m. sausio 13 d. įvykių metu. Kai valstybės perversmo organizatoriai užėmė Lietuvos radiją ir televiziją bei Vilniaus televizijos bokštą ir transliacija iš Vilniaus nutrūko, po 40 sek. (3 val. 20 min.) pradėjo veikti Sitkūnų radijo stotis. Sitkūnų stoties signalas pirmiausia pasiekė Lenkiją, Latviją, Estiją ir Suomiją, vėliau palydovinis ryšys žinias ir vaizdus perdavė visam pasauliui. Iki ryto programa buvo transliuojama iš Sitkūnų radijo stotyje įrengtos studijos, vėliau prabilo LRT studija Kaune. Siųstuvai dirbo ištisas paras be išjungimo, teritorijoje budėjo žmonės, pasirengę ginti laisvės žodį.