Naujienos

Psichikos sveikatos dieną – patarimai psichinei savijautai tausoti

10/10/2013
imagementalhealth1

1990 m. JAV kongresas, remdamasis Nacionalinės psichikos ligų sąjungos rekomendacijomis, įpareigojo sveikatos institucijas kasmet spalio mėnesį minėti Psichinės sveikatos savaitę. Jos metu psichinės sveikatos specialistai ir jų organizacijos inicijuoja, remia ir vykdo įvairias akcijas, kuriomis siekiama supažindinti visuomenę su dažniausiai paplitusiais psichikos sutrikimais ir jų prevencija. 1992 m. Pasaulinė psichinės sveikatos federacija, atsižvelgusi į JAV patirtį, pasiūlė kasmet spalio 10 d. minėti Pasaulinę psichinės sveikatos dieną. 2001 m. šią šventę patvirtino Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja.

Šią dieną organizuojamuose renginiuose skatinami dalyvauti ne tik psichinių ligų pacientai, jų artimieji, gydytojai bet ir visa plačioji visuomenė. Žmonės supažindinami su psichinių ligų atsiradimo priežastimis, jų prevencija, psichinės sveikatos stiprinimo būdais. Kiekvienais metais Pasaulinė psichikos sveikatos federacija paskelbia vis kitą, tuo laikotarpiu aktualią Pasaulinės psichikos sveikatos dienos temą. Šiemet ji pavadinta „Psichinė sveikata ir senyvo amžiaus žmonės“, tokiu būdu siekiant akcentuoti vyresniojo amžiaus žmonių psichinės sveikatos svarbą.

Žmogaus psichinė sveikata tam tikra prasme susideda iš paprastų kasdieninių procesų: to, kaip mes mąstome, to, kaip mes jaučiame, bei kaip gebame išgyventi užklumpančius džiaugsmus ir sunkumus. Todėl keletas nežymių pokyčių mūsų kasdienybėje gali tapti neįkainojama investicija į mūsų psichinę sveikatą ir gerovę ateityje. Pasaulinė psichikos sveikatos federacija siūlo keletą paprastų būdų, padėsiančių išsaugoti puikią psichinę savijautą:

Daugiau kalbėkime apie savo jausmus. Kalbėjimas apie tai, ką/kaip/kam/kodėl jaučiame gali padėti išsaugoti psichinę sveikatą ir susidoroti su užklumpančiomis bėdomis.

Sveikai maitinkimės. Jau seniai mokslas neabejoja tuo, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp to, ką mes valgome, ir to, kaip jaučiamės. Pavyzdžiui, žinoma, kad kofeinas, cukrus, šokoladas gali turėti greitą teigiamą efektą. Tačiau lygiai taip pat tinkama pasirinkta mityba gali daryti ir ilgalaikį teigiamą poveikį mūsų psichinei sveikatai.

Daugiau bendraukime. Draugai ir šeima padeda mums jaustis svarbiais ir rūpimais. Jų palaikymas ir patarimai gali padėti susivokti jus neraminančiuose dalykuose, išspręsti kamuojančias dilemas. Jie gali padėti jums išlikti aktyviam ir jaustis prasmingu.

Skirkime dėmesio ir poilsiui. Vietos bei ritmo pakeitimas daro teigiamą įtaką psichinei sveikatai. Tai gali būti vos penkių minučių atsitraukimas nuo darbo, pusvalandžio pietų pertrauka ar savaitgalis užmiesty, tyrinėjant naujas vietoves. Mokslininkai sutaria, kad keleto minučių gali pakakti tam, kad pamirštume prislėgusį stresą ir pradėtume jaustis geriau.

Priimkime save tokius, kokie esame. Kai kurie iš mūsų mokame prajuokinti žmones, kiti esame gabūs matematikai, dar kiti mokame puikiai gaminti. Kai kurie savo gyvenimo būdu esame panašūs į mus supančius, kiti – gerokai nuo jų skiriamės. Visi mes esame skirtingi ir tai anaiptol nėra blogai!

Išlikime aktyvūs. Mokslininkai tiki, kad fiziniai pratimai atpalaiduoja mūsų smegenyse chemines medžiagas, keliančias nuotaiką ir padedančias jaustis gerai. Reguliarūs fiziniai pratimai gali teigiamai paveikti mūsų savivertę, padėti susikoncentruoti, gerai išsimiegoti, gerai atrodyti ir jaustis. Be viso to, fiziniai pratimai taip pat padeda išsaugoti mūsų smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus sveikus.

Alkoholį vartokime saikingai. Iki šiol visuomenėje paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad alkoholis veikia kaip antidepresantas. Iš tikrųjų yra priešingai. Atmetus jo trumpalaikį atpalaiduojantį poveikį, alkoholis yra depresyviai veikianti medžiaga.

Darykime tai, ką geriausiai mokame. Kokia veikla jums teikia didžiausią džiaugsmą? Kokioje veikloje pasiekiate didžiausią atsipalaidavimo laipsnį? Ką anksčiau mėgdavote veikti? Veikla, kuri kelia mums pasimėgavimo jausmą, yra vienas efektyviausių kovos su stresu ir depresija būdų. Dažnai veiklos, kurias mėgstame, sutampa su tuo, ką mokame daryti geriausiai. Dėl to ėmimasis tokios veiklos gali prisidėti prie mūsų savivertės vystymosi.

Rūpinkimės kitais. Rūpinimasis kitais dažnai yra svarbi puikių žmonių tarpusavio santykių palaikymo priemonė, padedanti mums suartėti su kitais ir jaustis reikalingais.

Nebijokime kreiptis pagalbos. Nė vienas iš mūsų nesame superherojai. Visi kartais pavargstame ar tampame prislėgti to, kaip jaučiamės, kai reikalai einasi ne ta linkme kaip mums norėtųsi. Jei tai pasiekia tokį lygį, kada darosi sunku susikaupti, nebijokime, pasiprašykime pagalbos artimųjų, draugų ar specialistų.
 

Džiaugiamės, kad ir mūsų projekto Gydytojų kategorijoje turime puikių, savo kilniam darbui atsidavusių psichinės sveikatos specialistų. Susipažinkite su jų veikla ir šios Pasaulinės psichinės sveikatos dienos proga įvertinkite ją palaikymo balsais:

Darius Saulius Diržys

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro priklausomybės ligų gydytojas psichiatras.

Vienas iš priklausomybes sąvokos įvedimo pradininkų. Domisi žalingų įpročių ir farmakoterapijos įtaka žmogaus ir visuomenės sveikatai bei gyvensenos kokybei.  Profesines žinias gilino Turino (Italija) ILO centro, Stokholmo (Švedija) klinikų, Bostono (JAV) universiteto mokymo programose priklausomybių klausimais. Plačiau apie Darių Saulių Diržį skaitykite jį pristatančioje projekto Gydytojų kategorijos skiltyje (spausti čia).

 

Prof. habil. dr. Algirdas Dembinskas

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos profesorius konsultantas, medicinos pedagogas.

Profesorius vadinamas ne tik humanistinės krypties psichiatrijos pradininku Lietuvoje, bet ir pagrindiniu „madų diktuotoju“ lietuvių psichiatrijos minties istorijoje. A. Dembinskas – pirmojo psichiatrijos vadovėlio, parašyto Lietuvos psichiatrų po 1935 m., sudarytojas bei straipsnių autorius, vienas iš Lietuvos savižudybių prevencijos programos kūrėjų, pirmasis ir ilgametis Lietuvos suicidologijos asociacijos prezidentas. Plačiau apie prof. habil. dr. Algirdą Dembinską skaitykite jį pristatančioje projekto Gydytojų kategorijos skiltyje (spausti čia).

 

Raimundas Milašiūnas

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vyriausiasis gydytojas, psichiatras-psichoterapeutas, psichoanalitikas. VU Psichiatrijos klinikos asistentas, rezidentų vadovas.

Ryškiausias ir kvalifikuočiausias Lietuvos psichoanalitikas. Vienas iš Lietuvos psichoanalizės draugijos kūrėjų 1988-aisiais. Prisirišimo teorijos bei santykio psichoanalizės šalininkas. Plačiau apie Raimundą Milašiūną skaitykite jį pristatančioje projekto Gydytojų kategorijos skiltyje (spausti čia).

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!