„Kaip mes kalbam, toks yra ir mūsų pasaulis“, – teigia vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, fenomenologas, Ohajo (JAV) universiteto profesorius Algis Mickūnas. Jo atmintin giliai įsirėžė vieno amerikiečių kalbininko kadaise išsakyta mintis, kad ant lietuvių kalbos dar mirga pasaulio rytmečio rasa...
Iš tiesų lietuvių kalbos grožį daugybę kartų apdainavo mūsų tautos dainiai, jos archajiškumą ir išskirtinumą ne sykį gyrė žymiausi pasaulio kalbininkai. Tačiau tai – dar ne viskas. Pasak prof. Algio Mickūno, mūsų kalba unikali ir žvelgiant per filosofijos mokslo prizmę:
„Kada filosofai analizuoja kalbą, jie analizuoja ją intenciškai, t.y. mes kalbam apie ką nors (apie medį, apie saulę ir pan.). Bet pasirodo, kad lietuvių kalba yra filosofiškai kitokia. Ji nekalba apie ką nors. Ji tiesiog kalba tą daiktą. Mes nedainuojam apie bitutę, mes dainuojam bitutę. Mes nekalbam apie saulę, mes kalbam saulės kalba. Mes nekalbam apie takus, mūsų kalba ir yra tie takai, kuriais mes ir einam.“