Mūsų pramonė prasidėjo nuo stiklo

1547 m. gegužės 22 d. bajoras Martynas Paleckis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gavo privilegiją Vilniuje įsteigti pirmąją stiklo dirbtuvę ir prekiauti savos gamybos ir atsivežtiniais stiklo gaminiais. Taip buvo įkurta pirmoji stiklo įmonė LDK.

Martyno Paleckio gimimo data ir vieta nėra tiksliai žinoma. Pirmoji žinia apie Martyną Paleckį – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 1547 metų gegužės 22 dienos privilegija. Joje nurodoma, kad valdovui priklausančioje žemėje „prie Vilniaus miesto už Vilnios upės... leidžiame jam (M. Paleckiui) pastatyti tame sklype stiklo dirbtuvę, kurią jis ir žmona, ir vaikai, ir paskui būsimieji jų įpėdiniai gali laikyti savo pelnui ir naudotis amžinai ir netrukdomai; o mums, valdovui, į mūsų Vilniaus sandėlius jie turi duoti nuo tos dirbtuvės kasmet 200 pūstinių stiklų ir po kita 200 mažesnių stiklinių, o nei jokio mokesčio mus duoti, nei tarnybos tarnauti neprivalo“.

Taigi, 1547 m. prie Neries upės, tarp Vilnios ir Žaliojo tilto, teritorijoje, kur vystyta ūkinė veikla, veikė kelios plytinės, stovėjo žvejų nameliai, buvo įkurta pirmoji stiklo manufaktūra LDK, kurioje išskirtinėmis teisėmis buvo leista prekiauti atvežtiniais stiklo gaminiais. Ši data yra laikoma ne tik stiklo gamybos, bet ir visos pramonės pradžia. M. Paleckio dirbtuvės pradėjo veikti 1552–1555 m., manufaktūra buvo įkurta dešiniajame Neries krante – Rybiškėse, maždaug toje vietoje, kur dabar stovi Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Ji buvusi nedidelė – joje galėjo dirbti 3 meistrai ir keli pagalbiniai darbininkai baudžiauninkai. Lydytas bespalvis arba beveik bespalvis stiklas ir gamintos stiklinės, buteliai, langų stiklas bei kiti gaminiai. Apie konkretų gaminių kiekį, naudotas žaliavas, technologinį procesą, žinių neišliko.

Kitoje Vilniaus miesto dalyje – senamiestyje, dabartinės Stiklių gatvės teritorijoje, M. Paleckis įrengė ne tik stiklo parduotuvę ir sandėlius, bet ir apsigyveno pats su šeima. Šalia įsikūrė turgelis.

Pagal privilegiją, M. Paleckis galėjo naudotis visu jo lėšomis pastatytos įmonės pelnu, kasmet valdovui pristatydamas nustatytą skaičių stiklo dirbinių. Taip pat jam suteikta monopolinė prekybos stiklu Vilniuje teisė. Niekas kitas, tik jis vienas gavo išimtinį leidimą supirkinėti visą, išskyrus venecijietišką, atvežamą stiklą ir jo gaminius. Parduodamas gaminius, privalėjo nustatyti „tinkamą ir padorią“ kainą. Ši stiklo gamyba ir jo prekyba leidžianti verstis privilegija M. Paleckiui, jo žmonai, vaikams ir būsimiems įpėdiniams buvo suteikta amžinai. Vilniaus miestiečiai ir bajorai nebuvo patenkinti tokia išimtine privilegija, ją ne kartą skundė. 1585 m. M. Paleckis pasižadėjo privilegija naudotis tik iki savo ir žmonos mirties, o vėliau visas teises perleido miestui. Vilniaus miestiečiai atsisakė pretenzijų.

2000 m. birželio 21 d. Vilniuje, ant Stiklių g. 5-ojo namo (Senamiesčio seniūnija) buvo atidengta memorialinė lenta, kurios projektą sukūrė Kauno technologijos universiteto docentas Juozas Mažeika. Joje pažymima, kad šiame name gyveno M. Paleckis, 1547 metais įkūręs pirmąją stiklo manufaktūrą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. (Parengta pagal Lietuvos istorijos instituto informaciją).

Inetos Sakapilvytės nuotr.; Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto portretas, dailininkas Peeter Danckers de Rij; Juozo Mažeikos sukurta  memorialinė lenta.

Įdomu:

Pučiamo, karšto formavimo stiklo gaminiui nuo idėjos iki galutinio produkto reikia nueiti keletą etapų:

• stiklui lydyti paruošiamos, sumaišomos ir kaitinamos aukštoje temperatūroje (virš 1000°C) žaliavos: stiklo duženos, kvarcinis smėlis, soda, klintys, potašas, metalų oksidai ir kt., priklausomai nuo gaminamo produkto rūšies;

krosnyje išlydyto stiklo masė aušdama ne iš karto kietėja, o laipsniškai tirštėja, iš pradžių tapdama klampia mase, todėl pūtimo vamzdeliu suformuojamas stiklo „burbulas“;

palaipsniui pridedamos stiklo spalvos;

stiklo masė nuolatos pučiama (30–60 min.), naudojant rankinius formavimo įrankius palaipsniui suteikiama stiklo gaminio forma;

gaminys kelioms valandoms patalpinamas į atkaitinimo krosnį, šlifuojamas ir poliruojamas.

Pagal stiklo pūtimo darbų atlikimo technologiją su stiklu yra derinamos ir kitos medžiagos (metalai, keramika), kitos rūšies stiklas ir pan. Metalo ar kitos detalės gali būti įlituojamos pučiamo stiklo viduje. Technologija pasirenkama pagal tai, kokį produktą norima pagaminti: sudėtingą laboratorinį ar paprastą buitinį indą, meno gaminį.

Nuotraukose mūsų projekte dalyvaujančio plačios specializacijos stiklo menininko, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto stiklo katedros vedėjo doc.Valmanto Gutausko darbai:  Šviestuvas Jungtinių Tautų Lietuvos salėje, Ženevoje, Šveicarijoje ir „Dream II“. Plačiau apie meninką skatykite ČIA