1938 m. gegužės 12 d. „Valstybės žiniose” paskelbta ir įsigaliojo paskutinė tarpukario Lietuvos Konstitucija, kurią pasirašė prezidentas Antanas Smetona ir ministras pirmininkas Vladas Mironas.
1938 m. Konstitucijoje galutinai įtvirtintas autoritarinis valstybės pobūdis, joje net nepaminėta, kad valstybė yra demokratinė. Visos galios sutelkiamos prezidento rankose, ministrų ir Seimo funkcijos dar labiau susiaurėja. 1938 m. rugsėjo 14 d. A. Smetona išrenkamas prezidentu 7-rių metų kadencijai (rinkimai vykdyti pagal naująją konstituciją buvo nedemokratiniai). Autoritarizmo stiprinimas teisinamas kaip tautos vienijimas, siekiant atsispirti vidaus ir išorės jėgoms, kurios šiai idėjai buvo priešiškos. Seimo rinkimai nepastebimai vyko prižiūrint valstybės administracijai. Konstitucijoje aiškiai atsispindi autoritarizmo, tradicionalizmo, konservatizmo ir lietuviško bendruomeniškumo politinė ir socialinė mintis. 1938 m. konstitucija numato prievartinį darbą, o tai rodo griežtą režimo pobūdį.
Devynioliktasis ministrų kabinetas. Iš kairės, sėdi: Juozas Tūbelis, Vladas Mironas, Antanas Smetona, Konstantinas Šakenis, J.Takūnas. Iš kairės, stovi: Juozas Skaisgiris (šeštas), J. Gudauskas (aštuntas), Kazys Germanas (vienuoliktas), Juozas Urbšys (dvyliktas).
VLADAS MIRONAS (1880– 1953)
1918 m. vasario 16–tosios Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras
Kunigas (nuo 1904), lietuviškų pradžios mokyklų steigėjas Vilniaus krašte (1915), Lietuvių mokslo draugijos narys, Lietuvių Tarybos vicepirmininkas, Tautos pažangos partijos (1918) ir jos pagrindu įkurtos Lietuvių tautininkų sąjungos (1924) narys, jos vyriausiosios valdybos pirmininkas (nuo 1939); III seimo narys (1926), vyriausiasis kariuomenės kapelionas (1929-1938), ministras pirmininkas (1938-1939). Sovietų okupacinės valdžios tris kartus suimtas ir tardytas, 1947 m. nuteistas. Mirė 1953 02 17 Vladimiro kalėjime, palaidotas kalėjimo kapinėse (Rusija).
1996 m. serijoje „Nepriklausomybės diena“ išleistas pašto ženklas „Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas“ (dail. Jokūbas Zovė), tėviškėje jam pastatytas atminimo akmuo. 2005 m. pažymint 125-ąsias gimimo metines, serijoje „Dvasiškiai – Lietuvos kūrėjai“ išleistas portretinis vokas (dail. Antanas R. Šakalys). 2000 m. Vlado Mirono pavardė įtraukta į bažnyčios kankinių sąrašą. Vilma Bukaitė parengė knygelę „Kunigas Vladas Mironas: nepriklausomybės akto signataras ir valstybininkas, 1880–1953“ (Vilnius, 2001) bei monografiją „Nepriklausomybės akto signataras Vladas Mironas“ (Vilnius, 2009).
1995 m. Aleksoto mikrorajone, Kazliškiuose jo vardu pavadinta gatvė.
(Nuotrauka iš kn.: Lietuvos albumas. Kaunas, 1921)