Jurbarko herbas. Vienas iš senesnių Lietuvos miestų, Magdeburgo teises ir herbą – tris baltas lelijas raudoname fone – gavęs 1611 m. Dabartinio etalono dailininkė – V. Grušeckaitė

Anykščių herbas.1792 m. Stanislovas Augustas suteikė Anykščiams miesto teises ir herbą, kuriame pavaizduotas ką tik pastatytas tiltas ir šv. Jono Nepomuko – tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių – statula ant tilto. Dabartinio etalono dailininkė – L. Ramonienė

Birštono herbas. Kadaise banginiuko statula Birštone žymėjo mineralinio vandens „Vytautas“ versmę. Pastačius Kauno hidroelektrinę, kurorto simbolis atsidūrė po vandeniu, todėl buvo atkurtas miestelio herbe. Etalono autorius – A. Každailis

Kupiškio herbas. Apie istorinį miesto herbą jokių duomenų nerasta, todėl jis sukurtas XX a. pab. Du sidabriniai vingiuoti kaspinai simbolizuoja Kupos ir Lėvens upes, o herbo apačioje žvaigžde sudėti trys linų verpalų ryšulėliai parodo senas krašto linininkystės tradicijas. Etalono autorius – A. Každailis

Mosėdžio herbas. Akmenų muziejumi garsėjančio miestelio herbe žemaitiška meška neša didžiulį akmenį. Etalono autorius – S. Bajorinas

Prienų herbas. Prienams laisvojo miesto teises ir herbą su šv. Jurgiu (kovotoju prieš blogį) 1791 m. suteikė Stanislovas Augustas. Dabartinio etalono autorius – R. Rimkūnas

Raseinių herbas. 1792 m. miesto teises gavusių Raseinių herbe – lūšis, simbolizuojanti didelius šio krašto miškus ir medžiokles. Dabartinio etalono dailininkas – R. Rimkūnas

Rokiškio herbas. Herbe atsispindi turininga miesto istorija: sidabrinė trišakė žvakidė – Rokiškio dvaro savininkų kunigaikščių Krošinskių herbas, juodas jautis – grafų Tyzenhauzų simbolis, vargonai simbolizuoja senas krašto muzikines tradicijas, lelija su trimis juostelėmis – paskutinių Rokiškio grafų Pšezdzeckių herbas. Etalono autorius – J. Galkus

Šakių herbas. Istorinio herbo Šakiai neturėjo, jis sukurtas XX a. 8-ame dešimtmetyje. Žalia, balta ir raudona spalvos – Mažosios Lietuvos spalvinė gama, du sukryžiuoti linų pėdai rodo krašto linininkystės tradicijas, o šešios iš šonų išlindusios iltys – galimą miesto pavadinimo kilmę („šakos, šakės“). Etalono autorė – A. Žilinskaitė

Salantų herbas. Paties lietuviškiausio Lietuvos miestelio (per 2011 m. gyventojų surašymą lietuvių tautybę Salantuose nurodė 99,2 proc. gyventojų) herbe – ant kalvos tupintis raudonas gaidys. Herbas patvirtintas 1996 m.