Vilniaus herbas. Magdeburgo teises miestui dar 1387 m. suteikė Jogaila. Per upę žengiantis šv. Kristoforas su kūdikėliu Jėzumi ant peties miesto antspaude naudojamas nuo XV a. vidurio. Šv. Kristoforas simbolizuoja krikščionybės nešėją, platintoją. Šiuolaikinėje herbo versijoje šv. Kristoforas žengia per sidabro upę, jo rankoje – auksinis medis su dvigubu kryžiumi viršūnėje

Kauno herbas – vienas iš seniausių Lietuvoje. 1408 m. Vytautas suteikė Kaunui Magdeburgo teises ir netrukus miesto herbe imtas vaizduoti tauras – jėgos, garbės ir taurumo simbolis. XV a. pabaigoje taurui tarp ragų imtas vaizduoti riteriškas kryžius, kurį vėliau pakeitė lotyniškas kryžius. Dabartinio herbo etalono dailininkas – R. Miknevičius

Klaipėdos herbas – seniausias iš visų Lietuvos miestų, naudojamas nuo XIII a. pabaigos (Liubeko teisės miestui suteiktos 1257-1258 m.). Ant auksinio laivo korpuso pastatyti centrinis pilies vartų ir du gynybiniai bokštai simbolizuoja Klaipėdos pilies gynybinę sistemą. Dabartinio herbo etalono dailininkas – K. Mickevičius

Šiaulių herbas, suteiktas miestui 1791 m. Jame pavaizduoti šėlstanti meška su antkakliu (simbolizuojanti Žemaitiją), spinduliuojanti Dievo apvaizdos akis ir saugantis raudonas veršis (miesto globėjų Poniatovskių simbolis). Dabartinio herbo etalono dailininkas – A. Tarabilda

Panevėžio herbas. Antspaudas miestui suteiktas tik 1801 m. Herbe vaizduojami akmeniniai miesto vartai su trimis bokšteliais ir virš jų iškilusiu bokštu. Dailininkas – A. Každailis

Alytaus herbas. Magdeburgo teises miestui 1581 m. suteikė Steponas Batoras. Miesto herbe vaizduojama rožė su žaliais dygliais – Alytaus apylinkėse gyvenusių bajorų Orlovskių simbolis

Marijampolės herbas. XVII a. viduryje įsikūręs miestas savo pavadinimą gavo nuo čia veikusio (nuo 1756 m.) marijonų vienuolyno pavadinimo. Herbas atkurtas pagal Lietuvos Metrikoje randamus jo piešinius, jame vaizduojamas šv. Jurgis, ietimi smeigiantis slibiną. Dailininkas – R. Miknevičius

Telšių herbas. Miesto teises ir herbą Telšiams 1791 m. suteikė karalius Stanislovas Augustas. Herbe vaizduojamas Krokuvos vyskupas šv. Stanislovas, prikeliantis iš kapo Piotroviną

Mažeikių herbas. Istorinio herbo miestas neturėjo, jis sukurtas tik XX a. 7-ame dešimtmetyje. Herbe vaizduojamas lankas su žaibo formos strėle (gynybos ir energijos simboliai). Dabartinio herbo etalono dailininkas – A. Tarabilda

Kėdainių herbas. Magdeburgo teises ir pirmąjį herbą miestui 1590 m. suteikė Zigmantas Vaza. Ilgą laiką Kėdainiai buvo privatus bajorų miestas, tai atsispindėjo ir jų herbe: juodas erelio herbas su koja paveldėta iš Radvilų herbo, sidabrinė pasaga su kryžiais – bajorų Kiškų heraldikos dalis. Dabartinio herbo etalono dailininkas – A. Tarabilda

Jonavos herbas. Miesto teises Jonava gavo 1923 m., o Jonavos herbas sukurtas tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Jame vaizduojama gulbė – iš Jonavos rajono kilusio raštijos pradininko Abraomo Kulviečio bajoriško herbo dalis. Herbo etalono dailininkas – R. Rimkūnas