Lietuvą atkūrę vyrai (9). Stanislovas Narutavičius

Žemaitis bajoras, teisininkas, pirmojo Lenkijos prezidento Gabrieliaus Narutavičiaus, nužudyto savaitė po išrinkimo, brolis.

Stanislovas Narutavičius – senos žemaičių bajorų Noručių giminės palikuonis, gimė 1862 m. rugsėjo 2 d. Telšiuose, apskrities teisėjo šeimoje. Tėvas netrukus mirė, šeima sunkiai vertėsi, tad juos priglaudė Renavo grafas Antanas Renė. Jo dvare namų mokytoju dirbo Laurynas Ivinskis, kuris ir įskiepijo jauniesiems Stanislovui ir Gabrieliui Narutavičiams pagarbą lietuvių kalbai, tautosakai. Nuo 1873 m. S. Narutavičius mokėsi Liepojos vokiškoje gimnazijoje, 1882 m. įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą (čia užsimezgė jo visą gyvenimą trukusi draugystė su grafu Vladimiru Zubovu). Už priklausymą slaptam kairiųjų studentų būreliui iš universiteto pašalintas, studijas tęsė Kijevo universitete. Baigęs mokslus 1887 m. įsikūrė Varšuvoje, dirbo teisme, advokatu, bendradarbiavo socialdemokratų spaudoje. 1889 m. Vilniuje vedė Joaną Bilevičiūtę – pirmąją Lietuvos moterį, gavusią aukštąjį išsilavinimą Vakaruose (Ciuricho universitete ji baigė filosofijos studijas).

Jaunavedžiai kurį laiką gyveno gimtajame Narutavičių dvare Brėvikiuose (Telšių raj.), atnaujino apleistą ūkį. 1899-1904 m. S. Narutavičius Lenkojoje vadovavo dujų gamybos bendrovei „SA Vereinigte Gaswerke“, vėl grįžęs į gimtinę užsiėmė advokato praktika. 1905 m. išrinktas žemaičių bajorų atstovu į gubernijos zemstvą, dalyvavo 1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime. Per 1905 m. revoliucinius įvykius Alsėdžiuose paskelbė įkuriantis savivaldą, Alsėdžių respubliką, kuri pati ginsis nuo siautėjančių pasienio plėšikų. Caro valdžios suimtas tik su įtakingų draugų pagalba atgavo laisvę. 1907 m. tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu, daug laiko skyrė visuomeninei veiklai ir švietimui. 1907 m. žmona Joana Telšiuose įsteigė mergaičių progimnaziją, 1909 m. S. Narutavičius – berniukų progimnaziją, jose abiejose mokytoja dirbo J. Narutavičienė.

Alsėdžių valsčiaus atstovai Vilniaus Seime, 1905 m. S. Narutavičius sėdi centre

Prasidėjus I pasauliniam karui šeimą išsiuntė į Rusiją, o pats liko savo ūkyje, gynė vietos valstiečius nuo vokiečių okupacinės valdžios. 1915 m. Kaune įsteigė lietuvišką teismą. 1917 m. padėjo organizuoti Vilniaus konferenciją, išrinktas į Lietuvos Tarybą pasirašė Nepriklausomybės Aktą (spėjama, jog jis galėjo būti ir paties Vasario 16-osios Akto juodraščio autorius).

Nepritardamas 1918-ųjų vasarą iškeltam siūlymui Lietuvai tapti monarchija, grįžo į Brėvikius. Jo dvaras tapo vienu iš gražiausių Žemaitijoje, jis pirmasis apylinkėse pradėjo auginti veislinius gyvulius, 1922 m. kartu su kitais ūkininkais Alsėdžiuose įkūrė pieno kooperatyvą. 1920-1921 m. padėjo Kaune steigiant apskrities teismą, kurį laiką dirbo jame teisėju. Sušlubavus sveikatai ir jo šeimą užgriuvus finansiniams sunkumams, 1932-ųjų gruodžio 31 d. nusišovė savo namuose Kaune. Palaidotas Alsėdžių kapinėse (Plungės raj.).

Jo jaunesnysis brolis Gabrielius, baigęs mokslus Ciuricho Aukštosios technikos mokyklos Statybos fakultete, tapo vienu iš žymiausių Europoje hidroelektrinių projektuotojų, buvo Šveicarijos elektrifikacijos pradininkas. Lenkijos vyriausybės kvietimu nuo 1920 m. jis užėmė viešųjų darbų ministro pareigas. 1922 m. gruodžio 9 d. jam pačiam netikėtai (nes nerėmė nei viena įtakinga politinė jėga) žemaičių bajoras Gabrielius Narutavičius buvo išrinktas pirmuoju Lenkijos prezidentu. Vos po savaitės, gruodžio 16-ąją, jį parodoje nušovė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų dailininkas.

Pirmasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius