Naujienos

Lietuvą atkūrę vyrai (2). Mykolas Biržiška

04/01/2018
MykolasBirika

Mykolas Biržiška: lietuvių literatūros istorikas, kuris iki dvidešimties metų nemokėjo lietuvių kalbos, Lietuvos universiteto rektorius, žemaitis, kurį už meilę Vilniui lenkų okupacinė valdžia nuteisė myriop.

Mykolas Biržiška gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose (dabartiniame Mažeikių rajone), bajorų šeimoje. Iš tėvo pusės jį siejo tolima giminystė su Pilsudskiais, iš motinos pusės – su Tadu Kosčiuška. Motina stengėsi vaikus auklėti lenkiškai, iki 20 metų Mykolas nemokėjo kalbėti lietuviškai.

Nuo 1895 m. M. Biržiška mokėsi Šiaulių gimnazijoje, iš kurios porą kartų buvo pašalintas už stačiatikių pamaldų nelankymą ir lietuviškos vakaronės organizavimą. 1901 m. įstojo į Maskvos universiteto teisės fakultetą ir įsiliejo į pogrindinės socialdemokratų partijos veiklą, 1902 m. buvo suimtas ir metus praleido Maskvos, Vilniaus ir Kauno kalėjimuose. Paleistas iki 1907 m. tęsė studijas universitete Maskvoje, bendradarbiavo pogrindinėje socdemų spaudoje. Nuo 1907 m. Vilniuje dirbo advokato padėjėju, 1909-1915 m. kartu su A. Smetona ir J. Šauliu dirbo Vilniaus žemės banke, dalyvavo daugelio lietuviškų draugijų veikloje, buvo Lietuvių mokslo draugijos vicepirmininkas.

I pasaulinio karo metais dirbo Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1915 m. draugijai įkūrus pirmąją Vilniuje lietuvišką gimnaziją, M. Biržiška tapo jos direktoriumi, rūpinosi lietuviškų vadovėlių rengimu, pats dėstė lietuvių literatūrą, istoriją, geografiją. 1917 m. buvo vienas iš Vilniaus konferencijos organizatorių, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Nepritardamas daugumos Tarybos narių nuostatai, kad Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, turėtų likti susieta su Vokietija kariniais, politiniais ir ekonominiais saitais, 1918 m. gruodžio 27 d. iš Lietuvos Tarybos kartu su kitais socdemais pasitraukė. Grįžo į Tarybą ir Nepriklausomybės Aktą vasario 16-ąją pasirašė tik tuomet, kai jame atsirado formuluotė apie visišką Lietuvos nepriklausomybę. Tuomet jam buvo 36-eri metai.

M. Sleževičiaus Ministrų kabinete 1918-1919 m. M. Biržiška užėmė švietimo ministro postą, ėmėsi atkurti Vilniaus universitetą, organizavo Aukštuosius kursus Kaune. Lenkams okupavus Vilnių atsisakė su Vyriausybe keltis į Kauną, liko Vilniuje, už lietuvišką veiklą netrukus buvo suimtas V. Kapsuko vyriausybės, o lenkų valdžia 1922 m. jį apkaltino tėvynės išdavimu ir nuteisė mirties bausme. Tik įsikišus Tautų Sąjungai M. Biržiška buvo deportuotas į Kauną. Čia dirbo Lietuvos universiteto Humanitariniame fakultete, 1922 ir 1937-39 m. buvo fakulteto dekanu, 1925-1926 m. – universiteto prorektoriumi, 1926-1927 m. – universiteto rektoriumi.

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai. Iš kairės: sėdi P. Juodelė, rektorius M. Riomeris, M. Biržiška, S. Kolupaila, B. Čėsnys, P. Leonas; stovi Z. Žemaitis, P. Jakubėnas, V. Lašas, V. Krėvė-Mickevičius. Kaunas, 1930 m.


Tuo pat metu, 1922-1930 m., M. Biržiška vadovavo ir Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijai, 1925-1935 m. buvo Vilniui vaduoti sąjungos steigėju ir pirmininku (kaip pats Biržiška juokavo „dzūkai Vilnių prarado – žemaičiai atgaus!“), dirbo intensyvų mokslinį darbą, vien tik „Lietuviškajai enciklopedijai“ parašė apie 6500 straipsnių.

1939 m. atgavus Vilnių M. Biržiška į mylimą miestą grįžo kaip atkuriamo Vilniaus universiteto rektorius ir ėjo šias pareigas iki 1943 m., kai vokiečiai universitetą uždarė. Apie jo vaidmenį tuo metu gelbėjant Vilniaus žydų geto gyventojus jau esame rašę.

1944 m. liepą M. Biržiška su šeima pasitraukė į Vakarus, iki 1949 m. dėstė Pabaltijo universitete Hamburge ir Pineberge, vėliau išvyko pas dukrą į JAV. Mirė Los Angeles 1962 m. rugpjūčio 24 d., palaidotas Los Angeles Kalvarijų kapinėse.

Mykolas Biržiška su žmona Bronislava, Los Angeles, 1952 m. (nuotrauka iš Danutės Mažeikienės albumo)


Didžiulį indėlį Lietuvos mokslui turėjo ir Mykolo broliai Vaclovas ir Viktoras Biržiškos. Kultūros istorikas, bibliografas, VDU profesorius Vaclovas Biržiška visų pirma žinomas kaip „Aleksandryno“ autorius ir „Lietuviškosios enciklopedijos“ sudarytojas, o matematikas Viktoras Biržiška taip pat profesoriavo VDU ir Vilniaus universitete, dirbo Krašto apsaugos ministerijoje.

Viktoras, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, 1930 m. (LCVA nuotr.)


Mykolo Biržiškos vardu pavadinta viena iš Vilniaus gimnazijų.

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!