Naujienos

Lietuvą atkūrę vyrai (10). Alfonsas Petrulis

04/01/2018
AlfonsasPetrulis

Kunigas, švietėjas, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjas.

Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Kateliškių kaime (Biržų raj.), ūkininko šeimoje. Namuose daraktorių išmokytas skaityti lietuviškai ir lenkiškai, nuo 1885 m. mokėsi Šiaulių ir Panevėžio gimnazijose, 1891 m. įstojo į Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Per ketverius metus ją baigęs, buvo per jaunas gauti kunigo šventimus, todėl porą metų Lvovo universitete klausė veterinarijos kursą. 1897 m. grįžęs į Lietuvą pratęsė mokslus Vilniaus kunigų seminarijoje. Gabus seminaristas buvo išsiųstas į prestižinę Peterburgo dvasinę akademiją, tačiau neištvėrė tenykščio klimato, grįžo į Vilnių ir 1899 m. gavo kunigo šventimus.

Paskirtas vikaru į šv. Petro ir Povilo bažnyčią, jau už kelių mėnesių buvo perkeltas į atkampią Bagdonavos (dabar Baltarusijoje) filiją. Besirūpinantis lietuvių kalbos sugrąžinimu į bažnyčias kunigas pasaulietinei ir bažnytinei valdžiai neįtiko ir buvo nuolat kilnojamas po atokias, apleistas parapijas: dirbo Joniškyje (Molėtų raj.), Maišiagaloje, Nalibokose (Baltarusijoje), Marcinkonyse. Tik 1911-siais jis buvo paskirtas į Pivašiūnų parapiją, kurioje darbavosi 18 metų.

Kiekvienoje parapijoje kunigas stengėsi lietuviškai sakyti pamokslus, mokė chorus lietuviškų giesmių, lietuviškai vedė vaikų katechizaciją, stengėsi parapijiečius įtraukti į visuomeninę veiklą, todėl nuolat buvo skundžiamas.

1905 m. dalyvavo Vilniaus Seime, 1908 m. įstojo į Lietuvių mokslo ir blaivybės draugijas, 1911 m. kartu su V. Mironu pradėjo leisti Vilniaus krašto lietuviams skirtą žurnalą „Aušra“, rašė straipsnius į „Vilniaus žinias“, „Viltį“, „Tėvynės sargą“, platino spaudą savo parapijose. 1917-siais dalyvavo organizuojant Vilniaus konferenciją, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą, pasirašė Nepriklausomybės Aktą (tuo metu jam buvo 45-eri).

Alfonsas Petrulis su bažnytiniu choru (sėdi centre), apie 1920 m.


1918 m. rudenį A. Petrulis Lozanoje dalyvavo lietuvių konferencijoje, kartu su A. Smetona ir M. Yču lankėsi pas Viurtembergo grafą von Urachą, kurio kandidatūra buvo svarstoma į Lietuvos karaliaus postą. Grįžęs į Lietuvą, padėjo rengti laikinąją Lietuvos konstituciją. 1919 m. lenkų buvo porą kartų suimtas ir Vilniuje kalinamas, tačiau pavyko pabėgti ir pasitraukti į Kauną. 1920 m. grįžo į Pivašiūnus, steigė ten lietuviškas mokyklas, vietos šaulių būrį. 1924 m. iškeltas dirbti į Stakliškes, 1927 m. – į Paparčius, 1928 m. – į Musninkus (Širvintų raj.). Staiga pašlijus sveikatai, 1928 m. birželio 28 d. Musninkuose per šv. Mišias mirė prie altoriaus. Palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje.

Kun. Alfonsui Petruliui Paparčiuose pastatytas medinis paminklas, skulptorius S. Juraška (R. Gustaičio nuotr.)

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!