Naujienos

Laisvės diena

31/08/2013

Šiemet sukanka 20 metų, kai Sovietų Sąjungos (Rusijos) kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga.


1940 m. okupacinei Sovietų Sąjungos kariuomenei įžengus į Lietuvą, prasidėjo ilgus dešimtmečius trukusi okupacija. Sovietinės okupacijos laikotarpiu buvo išžudyta ar ištremta per 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienas pirmųjų buvo iškeltas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimas. Lietuvos iniciatyva pradėtos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško atsako. Sovietai dar neketino pripažinti Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos žmonių siekio gyventi savo nepriklausomoje šalyje. 1991 m. sausio mėnesį Sovietinė valdžia bandė nuslopinti Lietuvos nepriklausomybę panaudodama karinę jėgą.

Rusijos kariuomenė iš Lietuvos pradėta išvedinėti 1992 m. po ilgų ir sudėtingų derybų. Kiek Sovietų Sąjunga, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Lietuvoje turėjo kariškių, tikslių duomenų nėra, tačiau Rusijos Federacijos Šiaurės vakarų grupės pateiktais duomenimis, 1992 m. sausio 1 d. buvo 34,6 tūkst. karių. Iš viso galėjo būti apie 7,3 tūkst. karininkų, 3,6 tūkst. praporščikų, 22,2 tūkst. kareivių ir seržantų, daugiau kaip 1,4 tūkst. kursantų, taip pat apie 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis. Paskutinis traukinys su Rusijos kariais Lietuvą paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. Traukinys iš Kauno pajudėjo 18 val. 05 min. Buvo duotas nurodymas traukinio niekur nestabdyti. 23 val. 45 min. nestodamas jis per Kenos geležinkelio stotelę paliko Lietuvos teritoriją. Tai paliudijo kapitono Povilo Malakausko vadovaujamos karių grupės raportas buvusiam krašto apsaugos ministrui.

Tokia buvo oficiali Rusijos kariuomenės išvedimo pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai.

(Parengta pagal dr. Gintauto Surgailio straipsnį „Rusijos kariuomenės išvedimo apžvalga“ ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijos medžiagą).


 

O dabar pagerbkime tuos, kurie mūsų nepriklausomybės aušroje savo profesionalumu, drąsa ir ištikimybe Lietuvai prisidėjo prie to, kad jau 20 metų galime didžiuotis būdami laisvi. Tai mūsų projekto „Dešimt+“ dalyviai:


Dm. plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis – Lietuvos karininkas, karo istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto direktorius, atsargos pulkininkas leitenantas – Lietuvos karininkas, vedęs derybas su Rusija dėl jos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos ir už tai pelnęs Garbės ženklą „Už nuopelnus išvedant Rusijos kariuomenę iš Lietuvos“.

 

Gen. ltn. Arvydas Pocius – Lietuvos Respublikos Kariuomenės vadas, generolas leitenantas, tarnaujantis gimtajai šaliai nuo pat jos nepriklausomybės atkūrimo. 1991 metais sovietų bandymo karine jėga perimti valdžią Lietuvoje metu jis dalyvavo saugant to meto Aukščiausiąją Tarybą, o šiandien patyręs karybos ir karo vadybos strategas jau kelerius metus sėkmingai vadovauja visai LR kariuomenei. Už nuopelnus Lietuvai Gen. ltn. Arvydas Pocius apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (2000 m.) ir kitais apdovanojimais.

 

Dm. mjr. Juozas Vainauskas – Lietuvos karininkas, tarnavęs Alytaus Lietuvos Kunigaikštienės Birutės II ulonų pulke, atsargos majoras. Karininko garbės kodekso riteris atsargos majoras Juozas Vainauskas tarnybai Tėvynės labui paskyrė daugiau nei pusę amžiaus. Šimto vienerių metų sulaukęs atsargos majoras yra vienintelis išlikęs ulonas*, priklausęs garbingam ulonų pulkui, kuris XX a. pradžios Lietuvos jaunuoliams buvo tikrasis vyriškumo ir patriotinio auklėjimo pavyzdys. 

 

Gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas – Lietuvos karininkas, Lietuvos Respublikos Karinis atstovas prie NATO ir ES, generolas majoras. Vienas iš nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kūrėjų ir ginkluotųjų pajėgų vadų. Generolas majoras J. V. Žukas savo tarnybą pradėjo 1990 metų birželį atkuriamos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos departamento Antrojo skyriaus inspektoriumi. Tų pačių metų rudenį buvo paskirtas Krašto apsaugos departamento Kadrų skyriaus viršininku. Dirbdamas šį darbą, gen. mjr. Žukas prisidėjo kuriant Valstybės sienos apsaugos tarnybą Lietuvoje. 1991 m. sausio 8 d. Seime davė priesaiką Lietuvos Respublikai, gynė ją tragiškų sovietų agresijos įvykių 1991 m. sausį ir rugpjūtį metu.

 

Na ir vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, dabar Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas kunigas Tomas Šernas, apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. 1991 m. Tomas Šernas tarnavo Medininkų pasienio posto muitininku. 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio posto užpuolimo metu jam šautiniu ginklu buvo sužalota galva, pažeistos smegenys. Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti bei savarankiškai judėti. Visi kiti tuo metu Medininkų poste budėję rinktinės „Aras“ bei muitinės pareigūnai žuvo iškart.

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!