Kokią pergalę siūlo mums švęsti?

Kol netyla diskusijos, ar nereikėtų mūsų vadovams kartu su Putinu švęsti Maskvoje pergalės metinių, dar kartą prisiminkim, koks tai buvo karas. „Didysis Tėvynės?“ Klastingai iš pasalų užpultos taikios Sovietų Sąjungos gynybinis karas prieš fašizmo blogį? Negi? Ar ne Sovietų Sąjunga pati pirma užpuolė Suomiją, užėmė Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar ne Sovietų Sąjunga pakurstė Ispanijos pilietinio karo ugnį? Ar ne Sovietų Sąjunga kartu su Vokietija iš dviejų pusių užpuolė Lenkiją ir davė pradžią visuotiniam II pasauliniam karui, dviejų didžiausių pasaulio agresorių tarpusavio pjautynėms? Karui, kuriame buvo priversta dalyvavauti 61 valstybė ir 80 procentų visos žmonijos, kuriame žuvo virš 50 milijonų žmonių...

Gegužės 8-ąją pasaulis švenčia II pasaulinio karo pabaigą. Verta ir mums pagerbti tuos šimtus tūkstančių lietuvių, kurie dalyvavo kare ir prisidėjo prie pergalės. Prie šios temos artimiausiomis dienomis dar sugrįšime. O švęsti su Kremliumi, kuris iki šiol neatsisakė savo imperialistinių idėjų ir nori svetimose šalyse tvarkytis kaip savo kieme – tiesiog amoralu. Ne vienas Kremlius karą laimėjo. O ir po pergalės ne JAV ar Britanija pasinaudojo proga prisigrobti svetimų žemių – Rusija iki šiol okupuoja Karaliaučiaus kraštą, Kurilų salas ir kitus niekada jai nepriklausiusius plotus.

Jūsų dėmesiui – keletas II pasaulinio karo fotografijų: kaip Lietuvos teritorijoje vieni okupantai kitus keitė...

Vokiečiai Nemuno krantinėje pozuoja prie paskubomis besitraukiančių sovietų palikto tanko. Kaunas, 1941-ųjų vasara

Dar vienas sovietų tankas, pamuštas Kauno gatvėse pačioje karo pradžioje

Pirmoji karo diena. Nemuną forsavę vokiečiai žygiuoja per Vilkiją

Vokiečiai „karaliauja“ Laisvės alėjoje

Vokiškas „Tigras“ Vilniaus Gedimino prospekte, 1941 m. vasara

Vermachtas žengia į degančią Tauragę. Pirmosios karo dienos

Vokiečių generolas Siegfried Macholz stebi dalinių judėjimą. Lietuva, 1941 m.

Taip atrodė Gedimino prospektas vokiečiams valdant. 1942 m. (S. Kolupailos nuotr.)

Situacija pasikeitė: iš puolančių vokiečiai tapo besitraukiančiais. Nuotraukoje – gynybos planus prie Vilkaviškio aptariantys vokiečių karininkai. 1944-ųjų vasara

Fašistus išstudami į Lietuvą žengia sovietai. Nuotraukoje: Muziejaus gatvė Kaune 1944-ųjų rugpjūčio 1 d.

1944-ųjų vasara. Į Vilnių žengia išvaduotojai – sovietinė 16-oji lietuviška divizija. Tiesa, lietuvių joje buvo vos trečdalis. O likusieji „išvaduotojai“ vėliau tiesiog pamiršo išeit... (J. Kacenbergo nuotr.)