Karalius be karūnos

Viena didžiausių švenčių Pirmosios respublikos laikais buvo rugsėjo 8-oji — Tautos šventė. Tą dieną 1430 m. buvo numatytos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo iškilmės. Rugsėjo 8-oji – diena, kuri byloja tiek apie didžiulį Lietuvos kaip valstybės pripažinimą, tiek apie vilčių žlugimą tapti karalyste, o kartu būti pripažintai kaip valstybei krikščioniškame pasaulyje.

1430 m. buvo paskirta Vytauto karūnavimo data. 1429 metais Lucke (dabar Ukraina), Liubarto pilyje susirinkę Europos Valdovai nusprendė, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas bus karūnuotas. Jogaila tam pritarė, tačiau lenkų senatas tokį pasiūlymą atmetė. Lenkai baiminosi, kad po Vytauto mirties Lietuvos karaliumi išrinktas asmuo nebus pavaldus Lenkijai. Vytautui net siūlė tapti Lenkijos karaliumi vietoj Jogailos, tačiau tas atsisakė. Kai nesigavo geruoju, lenkai suėmė imperatoriaus Zigmanto pasiuntinius, kurie gabeno Vytautui karūną su dokumentais. Karūnavimą teko atidėti iki spalio 27 d., tačiau Vytautas mirė taip jo ir nesulaukęs.

1930 m. buvo nuspręsta, kad būtent ši diena, galėjusi tapti didžiausio Lietuvos triumfo akimirka, bet palikusi ateities kartoms neįgyvendintą siekį, geriausiai tinka apmąstyti tautos praeitį ir ateitį. ,,Nepriklausomoji Lietuva, būdama tąsa Senosios Lietuvos, ne veltui kas metai švenčia rugsėjo aštuntąją: kiekvienais metais ji turi mums priminti, kad Lietuva dar neapvainikuota, — neapvainikuota Garbės vainiku, kurį visi lietuviai savo tėvynei turi pinti,” — 1939 m. rašė L. Gaudenis.

Ši šventė pastaruoju metu kiek primiršta, ją tarsi pakeitė liepos 6-oji — spėjama Mindaugo karūnavimo diena. Be abejo, abi datos primena senąją Lietuvos praeitį, tačiau šių dviejų švenčių akcentai skirtingi. Pasak Lietuvos istoriko, istorijos populiarintojo, publicisto Tomo Baranausko, Liepos 6-oji — linksma vasaros šventė, primenanti kadaise Mindaugo pasiektą tarptautinį Lietuvos pripažinimą, lengvabūdiškai ignoruojanti tai, kad karūnos kaina buvo dalis Lietuvos teritorijos, ir kartais dar netiksliai pavadinama Lietuvos valstybės gimtadieniu. Rugsėjo 8-oji nukelia mus į Senosios Lietuvos brandos amžių ir skatina ne tik džiaugtis savo praeitimi, bet ir ją apmąstyti, įvertinti, daryti išvadas ateičiai. Ši diena dar vadinama ir Padėkos diena, nes po Vytauto mirties lietuviai išsirinko savo valdovą, kuris nepriklausė nuo Lenkijos, taigi Vytautas tarsi iškovojo Lietuvai nepriklausomybę nuo Lenkijos

Kur yra Vytauto karūna?

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas R. Petrauskas, aiškina, kad būtent Bychovco kronikoje pirmą kartą ir suformuluojama mintis, jog karūną pagrobė lenkai. Ir iki šiol kai kas mano, kad lenkai Vytauto karūną kažkur paslėpė. XVI amžiuje norėta karūnuoti karalių Žygimantą Augustą tariamai Lenkijoje esančia Vytauto karūna. Bet lenkai, pasak istoriko, jokios karūnos nė neturėjo. Imperatorius Zigmantas į Lietuvą siuntė dvi pasiuntinybes. Iš pradžių, kaip įprasta prieš iškilmingąją ceremoniją, vyko išankstinė pasiuntinybė. Reikėjo sustyguoti tą painų reikalą. Ji buvo sulaikyta, apiplėšta ir suimta lenkų. Lenkijos archyvuose iki šiol išliko dokumentas, kurį pasiuntinybė vežė Vytautui. O iškilmingoji pasiuntinybė, kuri vežė dvi karūnas, Vytautui ir jo žmonai, būdama netoli nuo Frankfurto prie Oderio, prie sienos sužinojo apie ankstesnės pasiuntinybės likimą ir pasuko atgal. Iš kai kurių šaltinių žinome, kad karūna grįžo į Niurnbergą. Po Vytauto mirties šios karūnos prašė ir Švitrigaila. Vėliau imperatorius ją buvo užstatęs turtingiems Niurnbergo, Bazelio miestiečiams kaip prabangų daiktą. Apie 1434–1435 metus ji dar buvo Niurnberge. Kas vyko vėliau, galime tik spėlioti, bet Vytauto karūnos ieškoti reikia ne Lenkijoje, tvirtina R. Petrauskas. Tad jeigu kas nors rastų Niurnberge karūną, kuri galėtų būti Vytauto, kaip ją atpažinti? Ar ant karūnos dėdavo ženklą, kam ji skirta? R.Petrauskas mano, kad ženklo turbūt nedėdavo. Bet menotyrininkai ir istorikai iš įvairių prielaidų katūną, pasak jo, pažintų. „Viename šaltinyje net galima rasti trumpą tos karūnos aprašymą. Pakaktų išsiaiškinti, ar karūna yra to laikotarpio. Juk ne tiek daug buvo karūnų. Tačiau svarbiausia paneigti mitą, kad lenkai turi paslėpę Vytauto karūną. Šis mitas buvo stiprus tarpukario Lietuvoje, ypač kai 1910 metais archeologai Sandomire surado karūną. Tuomečiam lietuvių atgimimo sąjūdžiui buvo būdingos antilenkiškos nuotaikos ir kai kurie jo veikėjai iškėlė mintį, kad tai Vytauto karūna. Tiesa, vėliau lenkų mokslininkai įrodė, kad ši karūna yra visai kito amžiaus“, – teigia R. Petrauskas.

(Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas (?), sėdintis soste, iš Paryžiaus Arsenalo bibliotekos herbyno, 1555 m.; paminklas Vytautui Didžiajam Kaune, Andriaus Petrulevičiaus nuotr.; (c) Stock.xchng archyvo nuotr.)