Kai užgęsta protas

Rugsėjo 21-oji – tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos valstybių, visuomenė po truputi sensta, todėl demencija, Alzheimerio liga tampa vis aktualesnėmis problemomis.

1901 m. vokiečių psichiatras Aloizas Alzheimeris apklausė 51-erių metų pacientę Augustę Deter, kurią atgabeno jos vyras Karlas Deteris, nebeįstengęs ja rūpintis. Gydytojas A. Alzheimeris, atlikęs keletą paprastų bandymų, nustatė pacientei amneziją – atminties sutrikimą. Ponia Augustė D. buvo pirma pacientė, kuriai diagnozuota Alzheimerio liga.

Šiuo metu Lietuvoje tokių pacientų yra apie 50.000. Tokį skaičių skelbia oficialioji statistika, tačiau gydytojų neurologų ir psichiatrų nuomone, realus skaičius yra gerokai didesnis, nes tik nedidelė dalis pacientų patenka pas gydytojus ir jiems būna diagnozuota Alzheimerio liga.

Liga prasideda visiškai nekaltai: žmogus tampa šiek tiek išsiblaškęs, kartais ką nors supainioja. Pamažu silpnėja gebėjimai, ligonis gali atlikti tik įprastus darbus, vėliau atsiranda skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų, tampa sunku kalbėti, žmogus ima visiškai nesiorientuoti aplinkoje. Vis sparčiau nyksta atmintis – ligonis pradeda neatpažinti artimųjų. Galiausiai visiškai sunyksta ligonių asmenybė. Protinis gyvenimas nutrūksta. Ligonis tampa nejudrus, jis prikaustomas prie lovos, pasidaro neatsparus infekcijoms, jo kūnas nebeturi jėgų kovoti su ligomis. Kartu su ligoniu kenčia ir artimieji.

Kaip prarandamas gebėjimas protauti

Ryškus protinių sugebėjimų susilpnėjimas yra apibūdinamas kaip „demencija” (kitaip – „silpnaprotystė”). Medicinoje yra skiriamos pirminė ir antrinė demencija. Pirminė demencija progresuoja nenumaldomai, o antrinė demencija, kurią sukelia kita liga, gali būti išgydyta gydant pagrindinę ligą. Pirminė demencija, savo ruožtu, yra skirstoma į degeneracinę, kraujagyslinę ir mišrios formos. Alzheimerio liga priklauso degeneracinės demencijos ligų grupei. Ji sudaro iki 75 procentų visų degeneracinės demencijos atvejų.

Gydytojai išsiaiškino keletą procesų, kurie vyksta po kaukole dėl Alzheimerio ligos. Žūva nervų ląstelės, jas pakeičia baltyminės nuosėdos – taip vadinami akmenys ir nervų skaidulų pluošteliai. Akmenys yra sudaryti iš krakmolingo baltymo, kuris nusėda ant smegenų nervų ląstelių. Nervinių skaidulų pluošteliai – tai patologiškai pakitę baltymo pluošteliai. Mokslininkams kol kas nepavyko iššifruoti tikslios šių procesų įtakos ligos vystymuisi. Atskirų smegenyse vykstančių procesų sąveika yra labai sudėtinga, o jos rezultatas – radikalus. Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenys sveria 500 g mažiau, nei vidutiniškai sveria sveiko žmogaus smegenys. Šie procesai ypač paveikia smegenų momeninę sritį.

Smegenų veiklos susilpnėjimą gali nulemti ir smegenų kraujo apytakos sutrikimai. Taip vadinamos kraujagyslinės demencijos atveju yra užkemšamos arba suardomos kraujagyslės. Tiesioginė šios demencijos formos priežastis dažniausia būna paciento patirti mikroinsultai. Taip vadinamųjų antrinių demencijos formų atveju ligos priežastis nėra tiesiogiai susijusi su smegenimis. Tokią demenciją sukelia medžiagų apykaitos ligos, alkoholizmas arba kitos ligos, pvz., Creutzfeld’o-Jacob’o liga (kempinligė), AIDS, meningitas arba Dauno liga. Depesija gali sukelti taip vadinamą „pseudodemenciją”.

Įvairias demencijos formas gana sunku atskirti vieną nuo kitos. Naudodamas specialius ištyrimo metodus ir klausimynus gydytojas nustato, ar pacientui pasireiškia demencijai būdingi simptomai: atminties netekimas, orientavimosi aplinkoje sunkumas, susilpnėjęs sugebėjimas mokytis, sunkumai atliekant paprastus veiksmus, sumišimas, kalbėjimo ir paprastų skaičiavimo veiksmų atlikimo sunkumai. Klausimynai taip pat padeda nustatyti, kaip toli yra pažengusi liga.

Kol kas išgydyti Alzheimerio ligos neįmanoma. Kai kuriuos simptomus lengvinantys vaistai yra vienintelė, tačiau labai svarbi pagalbos priemonė.

Alzheimerio liga gydyti patikėta gydytojams neurologams. Tokių iškilių specialistų, savo srities profesionalų turime ir mūsų „Dešimt+“ projekte. Tai:

Jokūbas Fišas – Vilniaus universitetinės slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurologas. Mediko domėjimosi sritys: patologijos, žalojančiai veikiančios galvos smegenis, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, potrauminiai galvos smegenų pažeidimai, neurodegeneracinė patologija: Alzheimerio, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė ir kt.

Laimutis Pačkauskas – Vilniaus Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyriaus vyr. neurologas. Profesionalus diagnostikas, sugebantis tiksliai nustatyti sveikatai kylančią grėsmę dar neprasidėjus klinikai. Neurologinių ligų gydymui motyvuotai rekomenduoja ir taiko naujos kartos preparatus.