Naujienos
ĮSPŪDINGA! Lietuvos istorija nuotraukose (49)
Lygiai prieš 100 metų čia vyko karas. Degė mūsų miestai ir kaimai... 1914 m. liepos 31 d. carinė Rusija paskelbė visuotinę mobilizaciją ir Pirmajame pasauliniame kare stojo į kovą prieš Vokietiją. Lietuvai, per kurią ėjo šių dviejų imperijų siena, teko skaudi dalia. Apie 65 tūkstančius lietuvių buvo priversti kariauti Rusijos kariuomenės gretose, beveik pusė iš jų žuvo. Į karo sūkurį pakliuvo ir keliolika tūkstančių Rytų Prūsijoje gyvenančių lietuvninkų – jie buvo mobilizuoti į Vokietijos kariuomenės 8-ąją armiją. Didžiųjų valstybių negailestingtame žaidime broliai turėjo pakelti ginklus prieš brolius...
Aktyvūs karo veiksmai Lietuvos teritorijoje vyko nuo 1914-ųjų rugpjūčio iki 1915-ųjų spalio. Per karo veiksmus buvo visiškai sunaikinti Tauragė, Šiauliai, Kybartai, Kalvarija, Šakiai, Mažeikiai, dar apie 50 mūsų miestų ir miestelių, apie 1200 kaimų. Skaudžiausiai nukentėjo Suvalkijos ir Žemaitijos gyventojai – čia besitraukiantys rusai ilgiau priešinosi, tad vyko atkaklūs kraštą niokojantys mūšiai. Prie šios temos grįšime dar ne kartą, o šiandien – keletas nusiaubtos šalies vaizdų.
Panevėžio griuvėsiai, apie 1915 m.
Visiškai sudegę Šiauliai, 1915 m.
Tauragė, 1915 m.
Patranka Pilviškiuose
Atsitraukiančių rusų susprogdintas Klaipėdos vandentiekio bokštas, 1915 m.
Pagrindinė rusų kariuomenės gynybinė citadelė buvo Kauno tvirtovė – aštuoniais fortais apjuostas miestas. Visą miesto perimetrą juosė štai tokia apsauginė tvora
Kauno tvirtovės puolimą vokiečiai pradėjo 1915 m. rugpjūčio 8 d. Rusai fortuose buvo sukaupę apie 1300 patrankų, todėl tiesioginio šturmo atsisakyta. Vokiečiai atsigabeno dešimtį galingiausių to meto pabūklų ir iš tolo apšaudė fortus. „Storulė Berta“ (taip pavadinta apkūnios ginklų fabrikanto Krupo žmonos garbei) galėdavo didžiulį 42 cm skersmens ir tonos svorio sviedinį iššauti 14 km atstumu
Taip atrodė Kauno II fortas po „Storulės Bertos“ sviedinio pataikymo. Nors ir lėtas („Berta“ galėdavo iššauti vos 8 sviedinius per valandą), tačiau nuolatinis fortų bombardavimas sukėlė rusų garnizono paniką ir rugpjūčio 18-ąją Kaunas pasidavė
Susprogdintas Kauno geležinkelio tiltas, 1915 m.
Karas atnešė į šalį suirutę ir badą. Vokietijos valstybinio archyvo nuotraukoje – maitinami elgetaujantys Vilniaus vaikai (apie 1916-1918 m.)
Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius
Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »
Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis
Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »
Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas
Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »