Naujienos

ĮSPŪDINGA! Lietuviai - kovoje už JAV valstybingumą

07/05/2014
Navycross3

Ryškius pėdsakus lietuviai paliko jau pačioje Jungtinių Valstijų valstybingumo pradžioje. Baigęs mokslus Paryžiuje Tadas Kosciuška 1775 m. metais iškeliavo į JAV (tuomet jam dar nebuvo ir trisdešimties) ir sėkmingai kovojo JAV nepriklausomybės kare, buvo Dž. Vašingtono artimas bičiulis, gavo generolo laipsnį. Dž. Vašingtonas apie jį sakė: „Tai yra tyriausias laisvės sūnus, kurį man teko pažinti, – ir tai tokios laisvės, kuri apima visus, ne tik išrinktųjų saujelę“. Karui pasibaigus T. Kosciuška grįžo į tėvynę ir 1794 m. tapo Lietuvos ir Lenkijos sukilimo prieš Rusijos imperiją vadovu.

Apytiksliais paskaičiavimais, nuo XIX a. vidurio iki 1914 m. į JAV imigravo apie pusę milijono žmonių iš Lietuvos. Todėl nekeista, kad dar 1861-siais JAV kilusiame pilietiniame kare lietuviai aktyviai dalyvavo abiejose kariaujančiose pusėse. A. Linkolno vadovaujamose sąjungininkų pajėgose savanoriškai kariavo 373 lietuviai, Dž. Deiviso vadovaujamose konfederatų (pasisakančių už vergijos išsaugojimą) gretose – 44 lietuviai. Ypač ryški pilietinio karo asmenybė – sesuo Marija Veronika Klimkevičiūtė. Ji tapo pirmąja JAV istorijoje karo slauge moterimi (iki tol buvo priimta šį sunkų darbą patikėti tik vyrams).

Sesuo Marija Veronika Klimkevičiūtė to meto paveiksle

Pirmojo pasaulinio karo frontuose Europoje dalyvavo JAV 132-oji pėstininkų divizija (jai teko dalyvauti ir liūdnai pagarsėjusiame Verduno mūšyje, kuriame žuvo beveik milijonas karių). Divizijos vadas - lietuvių žydų šeimoje 1874 m. gimęs Abelis Davisas (persikėlęs su šeima į Čikagą 1891 m.). Po karo jis gavo brigados generolo laipsnį ir laikomas vienu iš aukščiausių postų JAV kariuomenėje kada nors pasiekusių žydų.

Ką tik įsikūrusio JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) antruoju direktoriumi 1912 m. buvo paskirtas Aleksandras B. Bialskis (Bielaski). Iki 1919 m. tarnybai vadovavęs Bialskis pats save vadino "Lenkijos lietuviu".

FTB vadovas Aleksandras Bialskis

Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metu JAV kariuomenės ir užnugario daliniuose tarnavo apie 100.000 lietuvių. Apie keleto iš jų nepaprastus likimus papasakosime jau netrukus. O šį kartą paminėsime dar porą aukštų postų JAV kariuomenėje pasiekusių lietuvių. 1922-siais lietuvių išeivių šeimoje gimęs Frenkas J. Simokaitis Antrajame pasauliniame kare buvo bombonešio B-26 pilotas (atliko 27 kovines misijas Europoje), skrydžių instruktorius. Po karo F. Simokaitis tęsė tarnybą JAV kariuomenėje, tapo vienu iš JAV Karo aviacijos vadų ir 1973-siais išėjo į atsargą, turėdamas generolo majoro laipsnį.

Frenkas J. Simokaitis bombonešio kabinoje

1942-ųjų rugpjūčio 28-ąją Atlanto vandenyne JAV karinis tanklaivis "USS Laramie" buvo atakuotas ir pažeistas, tačiau dėl sumanių ir ryžtingų kapitono veiksmų sugebėjo apsiginti ir pasiekti artimiausią saugų uostą. Šis kapitonas - Petras Moncevičius (Moncy), gimęs 1898 m. lietuvių išeivių šeimoje Masačiusetse. Už heroizmą kapitonas apdovanotas antru pagal garbingumą JAV karinio laivyno ordinu - Laivyno kryžiumi. Po karo P. Moncevičius tapo JAV karinio laivyno admirolu, mirė 1978 m.

Beje, Vilniuje gimęs Deividas Frank-Kamieniecki buvo vienas iš „Manheteno projekto“ mokslininkų, sukūrusių pirmąją atominę bombą.

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!