ĮSPŪDINGA! Daktaras Aiskauda gyveno ir dirbo Vilniuje

Mes nejuokaujame - iš tikrųjų gerojo Aiskaudos prototipas gimė, gyveno ir mirė Vilniuje. Kalbame apie Cemachą Šabadą, žydų kilmės gydytoją.

C. Šabadas gimė Vilniuje 1864 m., lankė Vilniaus realinę gimnaziją, studijavo Maskvos universiteto medicinos fakultete. Už mokslinį darbą, skirtą cukraligei, įgijo daktaro laipsnį. Vėliau grįžo į Vilnių, dirbo miesto žydų ligoninėje. Prasidėjus 1905-ųjų revoliucijai jis protestavo prieš carinės valdžios veiksmus ir buvo pusmečiui įkalintas Lukiškių kalėjime, vėliau ištremtas į užsienį. Tik 1912 m., reikalaujant visuomenei, jam buvo leista grįžti į Vilnių. C. Šabadas daug dirbo Pirmojo pasaulinio karo mūšių laukuose, gelbėjo žmones nuo epidemijų ir bado. Prasidėjus choleros epidemijai Švenčionyse, dalyvavo ją likviduojant. Jo dėka įkurtas Žydų sveikatos apsaugos draugijos Vilniaus skyrius. Jis buvo bendruomenės tarybos pirmininku, Vilniaus miesto tarybos nariu, vienu iš Žydų mokslo instituto Vilniuje steigėjų. Tačiau labiausiai jis buvo vilniečių mėgiamas už labdaringą veiklą. Dirbdamas „Mishmeres Khoylim“ ligoninėje jis rūpinosi Vilniaus vargšų sveikata. C. Šabadas inicijavo ir įgyvendino projektą, kuris numatė paskirti kiekvienai mokyklai po gydytoją – vargšų vaikams tai dažnai būdavo vienintelė galimybė gauti medicininę priežiūrą. Jo įkurta OZE draugija atidarė vasaros sanatoriją vargingiausiems vaikams, Šopeno gatvėje įkūrė našlaičių prieglaudą, nuo 1920 m. OZE rėmė 11 mokyklų valgyklų, kuriose kasdien valgė 2500 neturtingų vaikų. Daktaras įgyvendino ir projektą „Pieno lašas“ – pirmą kartą Vilniaus miesto moterims, turinčioms kūdikius, buvo suteikti nemokami pieno, maisto ir drabužių daviniai. Per pirmuosius veiklos metus programoje dalyvavo 2270 vaikų.

Didžiulę vilniečių meilę ir pagarbą šiam žmogui rodo tai, kad jo laidotuvių dieną (1935 m.) Vilniuje nedirbo ne tik žydų krautuvės ir organizacijos, bet ir miesto komunalinės tarnybos, bankai, užuojautos laiškus atsiuntė tiek Lenkijos, tiek Lietuvos vadovai, o laidotuvėse dalyvavo apie 30 tūkstančių žmonių.

Cemachas Šabadas (1864–1935)

Pasakos „Daktaras Aiskauda“ autorius, rusų rašytojas Kornejus Čiukovskis, 1912 m. susipažinęs su C. Šabadu rašė: „Jeigu pas jį ateidavo negaluojanti maža mergaitė, tai jis dažniausiai vietoje vaistų paskirdavo pieno ar maisto davinius. Kitą dieną galėjai matyti tą pačią mergaitę, pas daktarą atnešusią savo katiną, o po kelių dienų prie jo durų laukdavo būrys vaikų.” Tad nenuostabu, kad kurdamas pasaką apie gerąjį daktarą, rašytojas norėjo įamžinti gerus Cemacho Šabado darbus. Beje, į lietuvių kalbą pasaką „Daktaras Aiskauda“ išvertė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio duktė Danutė Čiurlionytė–Zubovienė.

O 2007 m. Vilniuje, Mėsinių ir Dysnos gatvių sankryžoje atidengtas R. Kvintos paminklas daktarui C. Šabadui – Aiskaudos prototipui.