Naujienos

ĮSPŪDINGA! Bebaimio kovotojo pavyzdys Europai - Romualdas Marcinkus

22/04/2014
MarcinkusRomualdas

Romualdas Marcinkus gimė 1907.07.22 d. Jurbarke. 1926–29 m. jis mokėsi Kauno karo mokykloje, 1930–32 m. – Vytauto Didžiojo karininkų kursų Aviacijos skyriuje. 1933–iais leitenantas R. Marcinkus tapo karo lakūnų parašiutizmo instruktoriumi, nuo 1934 m. tarnavo oro žvalgybos padalinyje.

Beje, nuo pat 1926–ųjų jis žaidė įvairiose futbolo komandose, 1927–38 m. buvo Lietuvos futbolo rinktinės narys, nuo 1931–ųjų – rinktinės kapitonas, nuo 1934–ųjų – žaidžiantysis treneris, laikomas vienu iš geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų.

1934-siais R. Marcinkus dalyvavo A. Gustaičio vadovaujamos ANBO-IV eskadrilės žygiui per dvylika Europos sostinių. Per 25 dienas lietuvių eskadrilė maršrutu Kaunas – Stokholmas – Kopenhaga – Amsterdamas – Briuselis – Londonas – Paryžius – Marselis – Roma – Viena – Praha – Budapeštas – Bukareštas – Kijevas – Maskva – Kaunas įveikė daugiau kaip 10.000 km, buvo svetingai priimta daugelyje šalių ir pademonstravo visam pasauliui lietuviškos aviacijos patikimumą. Po skrydžio R. Marcinkus apdovanotas Gedimino 5 laipsnio ordinu ir gavo kapitono laipsnį.

Lietuvos ambasadorius Skandinavijos šalyse Jurgis Savickis su skrydžio aplink Europą dalyviais: plk. ltn. Antanu Gustaičiu, kpt. Jonu Liorentu, kpt. Juozu Namiku, ltn. Jonu Mikėnu, ltn. Romualdu Marcinkumi, mechaniku Kaziu Rimkevičiumi. 1934 m. birželis

1938–iais jis susižalojo koją ir buvo priverstas pasitraukti iš futbolo, o vėliau – ir iš karinės tarnybos. 1939–ųjų lapkrityje Rusijai užpuolus Suomiją R. Marcinkus įtikinėjo valdžią stoti į Žiemos karą Suomijos pusėje. Lietuvai išlaikant neutralumą keletas lietuvių pilotų savo noru išvyko padėti suomiams.  1940–siais R. Marcinkus taip pat paliko Lietuvą. Karas Suomijoje jau baigėsi, todėl jis įstojo į prancūzų karo aviaciją, o Prancūziją okupavus hitlerininkams – persikėlė į D. Britaniją ir pasiprašė priimamas į Karališkasias oro pajėgas (RAF). Kad dėl vyresnio amžiaus jo kandidatūra nebūtų atmesta, Romualdas nurodė britams neteisingą savo gimimo datą. 1940–ųjų gruodžio 24–ąją R. Marcinkus tapo RAF 1-osios eskadrilės pilotu. Jam teko pati rizikingiausia – naktinio naikintojo – pozicija (naktimis vokiečiams bombarduojant Britanijos miestus savo teritoriją ginantys naktinei kovai menkai pritaikyti britų naikintuvai nukentėdavo labiausiai). Pilotuodamas „Hawker Hurricane IIc“ naikintuvą jis numušė keletą vokiečių lėktuvų (bombonešį Dornier Do 17, naikintuvą Messerschmitt Bf 109, dar keletas vokiečių lėktuvų jo sąskaitoje – trumpų oro mūšių virš Prancūzijos rezultatas).

 

R. Marcinkaus "Hurricane", registracijos numeris XJ-X (BD949)

1942. 02.12 d. šeši britų naikintuvai atakavo Lamanšo sąsiauriu plaukiančius Vokietijos kreiserius. R. Marcinkaus lėktuvas buvo numuštas kreiserio "Scharnhorst" zenitine ugnimi, sužeistą į nugarą pilotą išgelbėjo vokiečiai. Jis tapo karo belaisviu ir atsidūrė konclageryje "Stalag Luft III" (prie dabartinio Žaganės miesto Lenkijos vakaruose), kuriame kalėjo daugiausiai sąjungininkų karo lakūnai. 1943-44 m. būrys lakūnų parengė pabėgimo iš konclagerio planą – smėlėtame grunte iškasė tunelį, vedantį už lagerio tvoros. Tuneliui sutvirtinti buvo panaudota 4000 lovų lentų, 635 čiužiniai ir daugybė kitų po ranka pakliuvusių buities rakandų. R. Marcinkus aktyviai dalyvavo rengiant pabėgimą – padėjo bėgliams iš anksto įsigyti suklastotus asmens dokumentus (jis laisvai kalbėjo vokiškai), sužinoti visuomeninio transporto grafikus (tam lakūnai netgi pasidarė savadarbį radijo imtuvą, kuriuo rinko informaciją apie gyvenimą "už tvoros"). Bėgliai planavo pasiskirstyti mažomis grupelėmis po kelis žmones ir judėti skirtingomis kryptimis. 1944.03.25 d. "Didysis pabėgimas" įvyko. Lagerio apsauga tuoj pat pastebėjo bėglius ir puolė juos persekioti. Į laisvę išsprūsti pavyko 76 lakūnams – tai buvo didžiausias organizuotas pabėgimas iš konclagerių per visą karą! Tačiau tik 3 bėgliams pavyko pasprukti – kitus gestapininkai sulaikė. R. Marcinkus su trimis draugais bandė keliauti Lietuvos link, tačiau kovo 26-ąją buvo sugauti, atgabenti tardymui į Gdansko gestapą, Hitlerio įsakymu sušaudyti ir kovo 29-ąją sudeginti Gdansko krematoriume.

Žurnalistė Gražina Sviderskytė 2004 m. sukūrė dokumentinį filmą ir to paties pavadinimo knygą "Uragano kapitonas", pasakojančius apie vieną drąsiausių XX a. lietuvių karininkų - Romualdą Marcinkų. Žmogų, nepabūgusį kovoti prieš blogį.

 

Memorialas sušaudytiems "Didžiojo pabėgimo" lakūnams Poznanės kapinėse

comments powered by Disqus

Lietuvą atkūrę vyrai (20). Jonas Basanavičius

JonasBasanaviciusLG1511 Gydytojas, pagrindinis Lietuvos valstybingumo ideologas ir iniciatorius, tautos patriarchas.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (19). Jonas Vileišis

640px JonasVileiis Teisininkas, leidėjas, ilgametis Laikinosios sostinės burmistras.
Skaityti daugiau »

Lietuvą atkūrę vyrai (18). Jokūbas Šernas

JokubasSernas Teisininkas, žurnalistas, evangelikas reformatas.
Skaityti daugiau »

Siūlyk kandidatą!